Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Danguolė Satkauskaitė ir docentė Jurgita Astrauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Reimagining Translation and Literary Studies in the Age of Digital Humanities, AI, and Gamified Narratives“, vykusioje Jungtinių Arabų Emyratų universitete, Al Aino mieste. Į renginį susirinko tyrėjai, dėstytojai, kūrybinių industrijų atstovai iš įvairių pasaulio šalių – visi ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: kaip skaitmeninis amžius keičia vertimą ir literatūros studijas?

Kai vertimas peržengia teksto ribas

Tarptautinės konferencijos programa aiškiai parodė, kad vertimo ir literatūros studijos šiandien neatsiejamos nuo technologijų. Pagrindiniuose pranešimuose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, kalbos vaidmeniui kuriant įtraukią skaitmeninę aplinką ir autentiškumui tarpkultūrinėje komunikacijoje DI amžiuje. Diskusijose nagrinėti techniniai, teisiniai ir instituciniai vertimo ateities klausimai, pabrėžiant, kad sprendimai gimsta ne tik akademijoje, bet ir bendradarbiaujant su technologijų kūrėjais bei politikos formuotojais. Teminėse sesijose pristatyti empiriniai tyrimai: nuo humoro ir subtitravimo analizės iki žmogaus ir DI vertimo strategijų palyginimo, kultūrinių realijų vertimo ir intersemiotinės komunikacijos. Programa taip pat akcentavo praktinę dimensiją: vyko dirbtuvės apie žaidimų kūrimą, interaktyvius pasakojimus, personalizuotą mokymąsi DI aplinkoje ir akių judesių sekimo metodų taikymą tyrimuose.

Pristatyti Kauno fakultete atlikti tyrimai

Profesorė Danguolė Satkauskaitė pristatė kartu su Audiovizualinio vertimo absolvente Vaida Furmanavičiūte atliktą tyrimą „Decoding Multimodal Humour Across Age Groups: Eye-Tracing Study of Verbal-Visual Play in Dubbed Animation“. Tyrimo tikslas buvo atskleisti, kaip skirtingo amžiaus žiūrovai suvokia vaizdažodinį žaismą pasirinktuose lietuviškai dubliuotuose animaciniuose filmuose. Derinant akių judesių sekimo ir interviu metodus analizuota, kaip auditorija skaito, žiūri ir suvokia informaciją, kai humoras kuriamas derinant vaizdą ir žodį.

Docentė Jurgita Astrauskienė konferencijoje pristatė pranešimą „Subtitle Placement and Visual Cognition: An Eye-Tracking Study of Deaf, Hard-of-Hearing, and Hearing Viewers“, kuris taip pat buvo parengtas kartu su Audiovizualinio vertimo absolvente Rugile Žvirblyte. Šiame tyrime nagrinėta, kaip subtitrų vieta ekrane veikia skirtingų žiūrovų – girdinčiųjų, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų – vizualinį suvokimą. Pasitelkus akių judesių sekimą analizuota, kur krypsta žvilgsnis, kiek laiko užtrunka informacijos apdorojimas ir kaip subtitrų pozicija veikia dėmesio paskirstymą.

Studentų įsitraukimas

Pasak mokslininkių, studentų įtraukimas į mokslinius tyrimus reikšmintas ir prasmingas visuose universitetuose. „Kaip ir mūsų bendraautorės Vaida ir Rugilė, taip ir arabės studentės aktyviai įsitraukia į mokslinę veiklą“, pastebėjo D. Satkauskaitė. „Iš tiesų dalyvavome ne vien konferencijoje, o gerokai platesniame renginyje: greta mokslinių pranešimų technologijų įmonės pristatė naujausius sprendimus, studentai demonstravo ir komentavo savo stendinius tyrimų pranešimus, taip pat vyko įvairių kultūrų mugė“, – pasakojo J. Astrauskienė. „Tikrai sužavėjo studenčių degančios akys, kai jos pasakojo apie atliktus tyrimus, taip pat buvo įdomu pasiklausyti, kaip kinų kalbos besimokančios arabės pasakoja apie tradicinės kinų arbatos ruošimą, o korėjiečių kultūrą pristatančios studentės pasiūlė pasimatuoti tradicinius šventinius apdarus“, įspūdžiais dalijosi konferencijos dalyvės iš Kauno fakulteto.

Technologijos – partneris, bet ne atsakomybės pakaitalas

Vizito metu profesorė D. Satkauskaitė ir docentė J. Astrauskienė bendravo su universiteto dėstytojais, aptarė galimas bendras iniciatyvas. Įspūdį paliko ir universitete naudojami robotai, padedantys mokslininkams rasti informaciją. Tai rodo, kaip sparčiai technologijos integruojamos į akademinę kasdienybę.

Vis dėlto svarbiausia žinutė, kurią mokslininkės parsivežė iš konferencijos, nėra apie technologinį efektyvumą ar inovacijų tempą. „Dirbtinis intelektas ir naujosios technologijos neišnyks. Priešingai – jų vaidmuo tik didės. Tačiau konferencijoje nuolat skambėjo mintis, kad technologijos negali perimti atsakomybės iš tyrėjo ar dėstytojo“, teigia docentė Jurgita Astrauskienė.

Profesorė Danguolė Satkauskaitė pridėjo, kad „naudodamasis DI, vertėjas ar tyrėjas vis tiek išlieka autoriumi. Galutinis rezultatas – jo sprendimų, jo pasirinkimų, jo atsakomybės išraiška“. Mašina gali pasiūlyti variantą, bet ji neprisiima nei etinės, nei profesinės atsakomybės. Todėl klausimas šiandien skamba ne „ar naudoti DI?“, o „kaip jį naudoti atsakingai?“. Kaip išlaikyti kritinį mąstymą, autorystę ir akademinį sąžiningumą? Tarptautinė konferencija Al Aine parodė, kad atsakymų ieško visas pasaulis. O VU Kauno fakulteto mokslininkių dalyvavimas šiose diskusijose rodo, kad Lietuva aktyviai įsitraukia į globalų pokalbį apie vertimo srities ateitį.