Šiemet Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuotoje studentų vasaros mokslinės praktikos programoje dalyvavo ir projektus pristatė 236 Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, taip pat ir VU Kauno fakulteto studentai. Rugpjūčio 26 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre jų tyrimų rezultatai buvo pristatyti baigiamojoje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“.
Praktika suteikė galimybę gilintis į kuratorystės principus
Viena praktikos dalyvių – Meno vadybos studentė Adelė Mažeikaitė-Baškė, vykdžiusi mokslinį projektą „Kuratorystės vaidmuo formuojant meno organizacijos įvaizdį“ (vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė). Studentė dalyvavo vasaros praktikoje siekdama patobulėti akademinėje srityje. Ją paskatino ir LMT stipendija, leidusi daugiau laiko skirti tyrimui, literatūros analizei ir empirinių duomenų rinkimui.
„Tai buvo tikrai naudinga praktika, nes turėjau galimybę dirbti nuolat konsultuojantis su praktikos vadove ir nuosekliai plėtoti skirtingus mokslinio tyrimo etapus“, – pasakoja A. Mažeikaitė-Baškė.
Pagrindinis studentės vasaros projekto tikslas buvo išanalizuoti kuratorystės vaidmenį formuojant meno organizacijos įvaizdį. Praktikos metu ji tobulino teorinį tyrimo pagrindą, parengė pusiau struktūruoto interviu gaires ir atliko interviu su skirtingų meno organizacijų atstovais. Surinktus duomenis ji sistemino ir analizavo programa „MAXQDA“, o tyrimo rezultatus pristatė mokslinėje konferencijoje.
Prasmingai praleista vasara
Mokslinio tyrimo patirties vasaros praktikos metu įgijo ir Audiovizualinio vertimo studentė Viktorija Krivošejenko. Jos projektui „Tabu vaikams skirtame audiovizualiniame turinyje: vertimo sprendimai ir tabu recepcija“ vadovavo doc. dr. Jurgita Astrauskienė.
„Prieš porą metų mano bendrakursės dalyvavo vasaros praktikoje. Sužinojusi apie jų praktikos eigą ir rezultatus, jau tada gailėjausi, kad pati nedalyvavau, nes man tai atrodė kaip labai prasmingas ir netradicinis būdas praleisti vasarą. Be to, praktika joms buvo naudinga rengiant baigiamuosius darbus, todėl, vos atsiradus galimybei, nusprendžiau ir pati pagaliau sudalyvauti“, – pasakoja V. Krivošejenko.
Vasaros praktikos metu studentė nagrinėjo tabu vartojimo ir vertimo tendencijas vaikams skirtuose animaciniuose filmuose bei atliko tabu recepcijos tyrimą. Pasak V. Krivošejenko, jai buvo itin įdomu nagrinėti, kaip mažų vaikų tėvai vertina tokį turinį ir kaip skiriasi įvairių kartų tėvų požiūriai bei principai.
„Manau, kad daug tabu vartojimo ir vertimo temos atradimų buvo aktualūs ne tik man, bet ir tyrimo dalyviams. Gal kai kurie klausimai galėjo paskatinti juos kitaip pažvelgti į jautrų turinį, susimąstyti apie tai, kas jiems yra priimtina, o kas – ne“, – sako studentė
V. Krivošejenko teigimu, vasaros praktika buvo vertinga ne tik dėl įgytų žinių, bet ir dėl galimybės geriau suprasti savo mokslinius interesus bei apsispręsti dėl ateities.
Mokslinis projektas padėjo atrasti vėlesnę tyrimo kryptį
Audiovizualinio vertimo studentė Smiltė Butkutė vasaros praktikos metu tyrė filmo „Haris Poteris ir išminties akmuo“ pritaikymą neregiams ir silpnaregiams. Jos mokslinio projekto „Filmo „Haris Poteris ir išminties akmuo“ pritaikymas neregiams ir silpnaregiams: audiovizualinio vertimo būdų sąveika“ vadovė – prof. dr. Danguolė Satkauskaitė.
Studentė tyrė, kaip filme „Haris Poteris ir išminties akmuo“ tarpusavyje sąveikauja skirtingi audiovizualinio vertimo būdai – užklotinis vertimas, garsinis vaizdavimas ir subtitrai. Iš pradžių manyta, kad naujoji prieinama filmo versija yra dubliuota, tačiau pradėjus ją analizuoti paaiškėjo, kad joje taip pat naudojamas užklotinis vertimas. Todėl tyrimas pasisuko kita kryptimi, nei buvo numatyta, ir teko iš naujo permąstyti tyrimo klausimus bei daugiau dėmesio skirti tam, kaip tankiame garso takelyje dera keli skirtingi informacijos sluoksniai.
„Turbūt didžiausia šios praktikos vertė buvo ta, kad ji padėjo geriau suprasti, į kokius aspektus norėčiau gilintis toliau. Džiugu stebėti, kaip tyrimo metu kyla vis daugiau naujų klausimų ir kad po dviejų mėnesių tema visai neatsibodo – norisi į ją dar labiau pasigilinti“, – savo patirtimi dalijasi studentė.
Galimybė išbandyti naujus tyrimų metodus
Apie Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą studentų vasaros praktiką Marketingo ir pardavimų vadybos studentė Airida Pažėraitė pirmą kartą išgirdo dar studijuodama bakalaurą. Įstojusi į magistrantūrą ir sulaukusi dėstytojos pasiūlymo dalyvauti ji nusprendė pasinaudoti galimybe įgyti daugiau mokslinio darbo patirties ir išbandyti iki tol nenaudotus tyrimų metodus. Vasaros praktikos metu ji rengė mokslinį projektą „Emocinio reklamos tono (DI ir žmogaus sukurtos reklamos kontekste) reikšmė vartotojų ketinimams pirkti“ (vadovė doc. dr. Indrė Ščiukauskė).
Pagrindinis studentės vasaros projekto tikslas buvo palyginti vartotojų vizualinį dėmesį ir ketinimą pirkti peržiūrint emocinio ir racionalaus tono dirbtinio intelekto bei žmogaus sukurtas reklamas. Praktikos metu ji atliko sisteminę mokslinės literatūros analizę, parengė reklaminius stimulus, suorganizavo akių sekimo eksperimentą, kuriam naudojo „Tobii Pro Spectrum“ įrangą, ir išanalizavo surinktus duomenis. Numatyti uždaviniai buvo įgyvendinti, o gauti rezultatai pristatyti baigiamojoje konferencijoje.
„Atlikdama praktiką turėjau galimybę išbandyti visą mokslinio tyrimo procesą – nuo temos ir metodologijos išgryninimo iki eksperimento atlikimo, duomenų analizės ir rezultatų pristatymo. Gavau naudingų praktinių darbo su akių sekimo technologija įgūdžių, praplėčiau žinias apie dirbtinio intelekto naudojimą reklamoje ir sustiprinau pasitikėjimą savo gebėjimu atlikti mokslinį tyrimą“, – teigia A. Pažėraitė.
Tyrimas apie multimodalumą leido pratęsti studijose plėtotus tyrimus
Į LMT vasaros mokslinės praktikos programą įsitraukė ir VU Filologijos fakulteto Lietuvių filologijos: kultūros ir medijų programos studentė Emilija Jūrelytė. Jos mokslinio projekto „Multimodalinės metaforos lietuvių meniniame filme „Išgyventi vasarą“ vadovė – doc. dr. Saulutė Juzelėnienė.
VU Filologijos fakultete kultūros ir medijų srityje studijuojanti E. Jūrelytė teigia, kad S. Juzelėnienės kvietimas tyrinėti multimodalines metaforas filme „Išgyventi vasarą“ jai pasirodė itin įdomus ir prasmingas. Nors iki tol ji nebuvo klausiusi šiam tyrimui svarbių kognityvinės lingvistikos paskaitų, su multimodalumo teorija buvo susipažinusi Čekijoje, todėl šis darbas leido pratęsti studijose plėtotus tyrimus.
„Džiaugiuosi, kad šią vasarą ne tik sėkmingai „išgyvenau“, bet ir įprasminau mokslinėje konferencijoje. Mano manymu, tai buvo išties turininga ir puikiai organizuota iniciatyva!“ – teigia E. Jūrelytė.
Plačiau apie LMT organizuojamą studentų vasaros praktiką skaitykite čia.