Moksliniai tyrimai, tarptautinės publikacijos, geriausiu studijų programos magistro darbu pripažintas darbas ir galimybė savo tyrimų rezultatus pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei – tokią patirtį įgijo VU Kauno fakulteto Finansų technologijų magistrantūros studijų absolventas Aristidas Lukas Končius. Studijų metu atsivėrusios galimybės ir augantis susidomėjimas naujausiomis technologijomis paskatino jį tęsti akademinę veiklą. Šių metų spalį jis pradėjo doktorantūros studijas Vilniaus universitete, kur gilinsis į dirbtinio intelekto agentų saugumą.

Magistrantūros studijos – galimybė atrasti savo tyrimų kryptį

Studijuodamas Finansų technologijų magistrantūroje A. L. Končius susidomėjo blokų grandinių technologijomis, skaitmenine tapatybe ir nulinio žinojimo įrodymais. Pastarieji – kriptografinis metodas, leidžiantis patvirtinti teiginį neatskleidžiant jį grindžiančių duomenų. Šios technologijos tampa vis svarbesnės finansų sektoriuje, kuriame būtina suderinti informacijos patikimumą, saugumą ir privatumą.

Susidomėjimas šiomis temomis paskatino imtis konkrečių mokslinių tyrimų. Kartu su VU Kauno fakulteto mokslininkais A. L. Končius nagrinėjo nulinio žinojimo įrodymų taikymo galimybes skaitmeninės tapatybės ir dokumentų autentiškumo tikrinimo srityse. Tyrimų rezultatai paskelbti tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, o dalis jų pristatyta 2025 m. IVUS ir BIS konferencijose.

Magistrantūros studijas jaunasis mokslininkas baigė Cum laude diplomu (lot. su pagyrimu). Jo baigiamasis darbas „Finansinių dokumentų transformacijų autentiškumo tikrinimo prototipas, naudojant nulinio žinojimo įrodymus“ buvo pripažintas geriausiu Finansų technologijų studijų programoje. Už mokslinę veiklą jis taip pat pelnė Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštą nacionaliniame studentų mokslinių darbų konkurse.

Akademinę veiklą A. L. Končius derino su praktiniu darbu technologijų sektoriuje. 2024 m. jis dalyvavo tarptautinėje stažuotės programoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, Ženevoje, kur prisidėjo prie programinės įrangos sistemų vizualizavimo sprendimų kūrimo. Dirbdamas dirbtinio intelekto inžinieriumi, jis taip pat gilinosi į didžiųjų kalbos modelių, išmaniųjų sistemų ir jų saugumo klausimus.
Galimybė magistrantūros studijų metu ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir jas pritaikyti sprendžiant aktualias mokslines problemas padėjo jaunajam tyrėjui pasirinkti labiausiai dominančią tyrimų kryptį ir nuosekliai plėtoti mokslinę veiklą.

Mokslinių tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėje IEEE konferencijoje

Vienu svarbiausių magistrantūros studijų laikotarpio pasiekimų tapo dalyvavimas tarptautinėje didžiausios pasaulyje technikos sričių specialistus vienijanti profesinė organizacijos IEEE (angl. Institute of Electrical and Electronics Engineers) blokų grandinių ir kriptovaliutų konferencijoje ICBC 2026 (angl. IEEE International Conference on Blockchain and Cryptocurrency), kuri 2026 m. birželio 1–5 d. vyko Brisbene, Australijoje.

ICBC konferencijoje mokslininkai diskutavo apie naujausius blokų grandinių, decentralizuotų finansų, kriptografijos, skaitmeninio saugumo ir privatumo užtikrinimo tyrimus. A. L. Končius pristatė kartu su prof. dr. Sauliumi Masteika ir Laura Atmanavičiūte parengtą mokslinį straipsnį „Tile-Based Zero-Knowledge Verification of Grayscale Image Transformations“.

Pranešimas skaitytas ZKDAPPS (angl. Programmable Zero-Knowledge Proofs for Decentralized Applications) mokslinėse dirbtuvėse, skirtose nulinio žinojimo įrodymų taikymui decentralizuotose sistemose.
Tyrime nagrinėjama, kaip kriptografiniais metodais patikrinti, ar skaitmeninis pavidalas pakeistas tik leidžiamu būdu, pavyzdžiui, paverstas pilkų atspalvių atvaizdu, neatskleidžiant originalaus vaizdo. Tai aktualu finansų sektoriuje, kuriame, tikrinant asmens tapatybę ar dokumentų autentiškumą, būtina apsaugoti jautrius duomenis.

Tyrėjai pasiūlė metodą, pagal kurį vaizdas suskaidomas į mažesnes dalis, o kiekvienai jų atskirai sukuriamas kriptografinis įrodymas. Eksperimentai parodė, kad taikant šį metodą įrodymą įprastame kompiuteryje galima sugeneruoti greičiau nei per pusantros minutės. Taikant kitą tyrime vertintą metodą, įrodymo generavimas užtruko ilgiau nei 45 minutes, o trečiojo metodo šiame kompiuteryje nepavyko pritaikyti.
Pasak A. L. Končiaus, sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui, gebančiam kurti itin tikroviškus vaizdus, patikimi skaitmeninės informacijos autentiškumo tikrinimo metodai tampa vis aktualesni.

„Magistrantui pristatyti savo darbą tokio lygio tarptautinėje konferencijoje – nemažas pasiekimas. Ši patirtis mane labai motyvavo ir paskatino toliau gilintis į mokslinius tyrimus“, – sako A. L. Končius.
Konferencija suteikė galimybę ne tik pristatyti tyrimų rezultatus tarptautinei auditorijai, bet ir susipažinti su kitų mokslininkų darbais, aptarti naujausias technologijų tendencijas bei pasisemti idėjų būsimiems tyrimams. Ypač sudomino galimybės nulinio žinojimo įrodymus taikyti dirbtinio intelekto sistemų saugumui užtikrinti.

Doktorantūroje – dirbtinio intelekto saugumo iššūkiai

Šių metų spalį jis pradėjo doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Jaunasis tyrėjas daugiausia dėmesio skirs vis aktualesnei sričiai – dirbtinio intelekto agentų saugumui ir patikimumui.

Dirbtinio intelekto agentai – tai sistemos, gebančios savarankiškai vykdyti žmogui skirtas užduotis: atlikti mokėjimus, užsakyti paslaugas, apdoroti duomenis ar bendradarbiauti su kitais agentais. Plečiantis šių technologijų taikymo galimybėms, kyla naujų klausimų: kaip įsitikinti, kad dirbtinio intelekto agentas turi teisę atlikti konkretų veiksmą? Kaip patikrinti, ar suteikti įgaliojimai vis dar galioja? Kaip užtikrinti, kad perduodamas užduotį kitai sistemai agentas nesuteiktų jai daugiau teisių, nei pats turi? Atsakymų į šiuos klausimus A. L. Končius ieškos pasitelkdamas kriptografinius metodus ir nulinio žinojimo įrodymus.

Jaunasis mokslininkas ypač vertina prof. dr. Sauliaus Masteikos paskatinimą imtis mokslinių tyrimų, rengti publikaciją tarptautinei konferencijai ir siekti akademinių tikslų. Jis taip pat dėkoja VU Kauno fakultetui už galimybę pristatyti savo tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei.