VU Kauno fakulteto Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro studijų programos ketvirto kurso studentas Kyrylas Kolesničenka (Kyrylo Kolesnichenko) akademines žinias taiko tarptautinėje mokslinių tyrimų aplinkoje. Jis norėjo įgyti daugiau įvairių žinių ir pasinaudoti Kauno fakulteto siūlomomis tarptautinio mobilumo galimybėmis, todėl dalį studijų praleido užsienio universitetuose: Tamperės universitete (Suomijoje), Vermonto universitete (JAV) ir Kento valstybiniame universitete (JAV). Ši patirtis leido studentui iš arčiau susipažinti su robotikos sritimi ir kelti mokslines kompetencijas.

Naujos galimybės ir atrasta robotika

Viena reikšmingiausių Kyrylo akademinių patirčių JAV tapo Kento valstybiniame universitete vykusi paskaita „Programinės įrangos kūrimas robotikai“, kurią vedė Kompiuterių mokslų docentas, Pažangiosios telerobotikos tyrimų laboratorijos („ATR Lab“) direktorius dr. Jong-Hoon Kim. Susidomėjęs robotika, Kyrylas su dėstytoju aptarė galimybę prisijungti prie jo vadovaujamos laboratorijos. Iš pradžių jam buvo pasiūlyta bendradarbiauti su vienu iš laboratorijos doktorantų, o sėkminga patirtis paskatino tęsti šią veiklą. Pasibaigus mainų semestrui, studentas pradėjo mokslinę stažuotę „ATR Lab“, kurioje atliekami dirbtinio intelekto taikymo robotikoje, žmogaus ir roboto sąveikos, autonominių sistemų bei nuotolinio robotų valdymo technologijų tyrimai. Tarpdisciplininė laboratorijos aplinka suteikė galimybę derinti programinės įrangos kūrimo, sistemų integravimo ir mašininio mokymosi žinias su praktiniu darbu naudojant robotų platformas. Laboratorijoje studentas prisidėjo prie įvairių projektų – nuo žmogaus ir roboto sąveikos iki robotų mados bei humanoidų judėjimo tyrimų.

Viena pagrindinių jo veiklos krypčių tapo humanoidinių robotų mokymas taikant stiprinamąjį mokymąsi (angl. reinforcement learning). Šis metodas leidžia robotams mokytis pasirinkti veiksmus atsižvelgiant į gaunamą grįžtamąjį ryšį. Kartais tyrėjai išveda robotus pasivaikščioti po universiteto teritoriją ar miesto centrą, kad galėtų juos pristatyti visuomenei. Viena iš Kyrylo užduočių buvo perkelti žmogaus judesius iš vaizdo įrašų į robotus. Jis atliko eksperimentus tiek simuliacijų aplinkoje, tiek naudodamas fizinę robotų įrangą. Šiuo metu jis kuria ir moko humanoidinio roboto „Booster K1“ judėjimo modelį, skirtą roboto judesiams ir jų demonstravimui. Šie robotai dalyvavo robotų mados šou projekte Niujorke. Dalį įgyvendintų projektų studentas pristato asmeninėje svetainėje www.kyry.me.

Pirmieji akademiniai žingsniai ir kelias iki tarptautinės konferencijos

Studijos VU Kauno fakultete Kyrylui suteikė tvirtą kompiuterių mokslo žinių pagrindą ir paskatino gilintis į sudėtingesnes technologines sritis. Svarbiu postūmiu tapo VU Kauno fakulteto dėstytojo, partnerystės docento dr. Marto Ambraziūno palaikymas: jis paskatino studentą įsitraukti į mokslinius tyrimus ir padėjo rengti pirmąją jo mokslinę publikaciją. Šį darbą jie pristatė tarptautinėje konferencijoje „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS 2026), pranešime „Can Structured Prompting Overcome Knowledge Bias in Vision-Language Models?“ (liet. „Ar struktūruotas užduočių pateikimas gali padėti įveikti žinių šališkumą regos ir kalbos modeliuose?“).

Kita svarbi mokslinė patirtis Kyrylui buvo dalyavimas tarptautinėje robotikos ir automatizavimo konferencijoje „IROS 2026“. Ten studentas kartu su doc. dr. Jong-Hoon Kim ir doktorantu Irvin Steve Cardenas pristatė tyrimą „Learning Expressive Humanoid Locomotion from Monocular Runway Videos for Robot Fashion Shows“ (liet. „Išraiškingų humanoidų judėjimo mokymasis iš vienakampių vaizdo įrašų, nufilmuotų ant podiumo, skirtų robotų mados šou“).

Studentas pasakoja, kad konferencijoje jį labiausiai sudomino judesių perkėlimo, humanoidų judėjimo ir robotų mokymosi temos. Tarp įsimintiniausių pristatymų K. Kolesničenka išskiria „Disney Research“ sukurtą robotą „Olaf“ ir Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) projektą „Chasing Autonomy“ (liet. „Siekiant autonomijos“). Jis taip pat dalyvavo „AGIBOT“ ir „PaXini“ renginiuose, kuriuose užmezgė ryšių su robotikos pramonės atstovais.

„Tiesiogiai bendraudamas su skirtingų sričių specialistais supratau, kokios problemos šiuo metu sprendžiamos pramonės įmonėse ir kokių kompetencijų reikia norint prisidėti prie šios srities pažangos. Mokslininkui kartais svarbu išeiti iš laboratorijos ir susitikti su praktikais“, – įspūdžiais dalijasi jaunasis tyrėjas.

Mokslinių tyrimų patirtis, bendradarbiavimas su tyrėjais ir dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje paskatino K. Kolesničenką svarstyti tolimesnę akademinę karjerą ir robotikos studijas magistrantūroje bei doktorantūroje.

„Svarstantiems apie tarptautines galimybes ar dalyvavimą moksliniuose tyrimuose patariu nedvejoti – drąsiai imkitės iniciatyvos. Teikite paraiškas dalyvauti mainų programose, bendraukite su tyrėjais ir nebijokite išbandyti naujų dalykų“, – ragina Kyrylas.