LT

Nuo 2025 m., pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, gyventojai nebegali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies paramai biudžetinėms įstaigoms ir paramos gavėjams, neturintiems nevyriausybinės organizacijos (NVO) žymos. Kadangi Vilniaus universitetas (į/k 211950810), nėra nevyriausybinė organizacija ir negali turėti NVO žymos, nuo 2025 m. taip pat negali gauti ir minėtos 1,2 proc. GPM paramos.

VU dėkoja už metai iš metų Universitetui teikiamą 1,2 proc. GPM paramą. Jeigu ir toliau norite remti Universitetą, kviečiame iki gegužės 4 d. savo 1,2 proc. GPM paramą nukreipti į Vilniaus universiteto fondą (į/k 304222713) arba į kitas su VU susijusias bendruomenės organizacijas, atitinkančias visus paramos gavimo kriterijus.

Atvira pamoka Lyginamoji literatūros kūrinių analizė

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Lietuvių filologijos bakalauro programos ir Lietuvių literatūros magistro programos absolventas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto humanitarinių mokslų daktaras, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius Mindaugas Grigaitis ves atvirą pamoką savo Alma Mater.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai kviečiami į jo atvirą pamoką, kurioje bus gilinamasi į lyginamosios literatūros analizės metodiką bei praktinį jos taikymą. Nors užsiėmimas rengiamas Tarptautinio bakalauro (TB) programos pagrindu, pasirinkta metodika ir praktinės įžvalgos visiems dalyviams padės pagerinti literatūros kūrinių lyginimo, detalios analizės bei interpretacijos gebėjimus.

Pamokos metu bus ne tik teoriškai aptariami analizės principai (remiantis TB Paper 2 egzaminui), bet ir atliekamos praktinės užduotys, lyginami šie romanai:

• Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ ir George Orwell „1984-ieji“
• Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“.

Gerbiami Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenės nariai,

Kviečiame Jus dalyvauti atvirame Vilniaus universiteto Kauno fakulteto tarybos posėdyje, kuriame dekanas doc. dr. Giedrius Romeika pristatys Kauno fakulteto 2025 metų veiklos ataskaitą.

Posėdis vyks 2026 m. kovo 18 d. 15.15 val. prof. V. Gronsko auditorijoje.

Posėdyje dalyvaus Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas su komanda.

Po posėdžio kviečiame į 5 auditoriją pabendrauti prie puodelio kavos ar arbatos.

Pranešame, kad reklamos šūkių konkurso „IšsiKALBĖK“ įvadinės paskaitos, turėjusios įvykti pirmadienį kovo 16 d.10 val., perkeliamos. Informaciją apie naują paskaitų laiką pranešime artimiausiu metu.

Balandžio 21 dieną 12 val. 18 auditorijoje vyks paskaita „Lietuvių vietovardžių kelias: nuo kartotekos lapelio iki skaitmeninės prieigos“

Paskaitos metu bus pristatyta Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve saugoma vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, abėcėlinė kartoteka, apimanti XX a. etapais surinktus (užrašytus) lietuvių vietovardžius. Kartoteką sudaro Kazimiero Būgos tikrinių žodžių kartotekos vietų vardai, Lietuvos žemės vardyno rankraštinėse anketose apklausos būdu iš gyvosios kalbos užrašyti žemėvardžiai, gyvenamųjų vietų vardų bylų, Vilniaus krašto gyvenamųjų vietų vardų sąvado tikrinės leksikos inventorius, XX a. antrojoje pusėje iš gyvosios kalbos per ekspedicijas užrašyti vietovardžiai. Kartotekos 432 stalčiukuose telpa apie 600 tūkst. lapelių, šios sankaupos pagrindu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodynas“.

Pabrėžiant nenuginčijamą vietovardžių vertę vietos bendruomenėse, šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, siekiant išsaugoti toponimijos duomenis ir palengvinti jų prieinamumą, vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka ir žodynas pradėti skaitmeninti. 2025–2026 m. įgyvendinant projektą „Kalbos paveldo transformacija ir lietuvių kalbos erdvinių duomenų išteklių sukūrimas“ (Nr. 02-109-P-0001) į Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą E. KALBA perkelti šeši „Lietuvos vietovardžių žodyno“ tomai ir dalis vietovardžių kartotekos. Paskaitoje bus pristatyta elektroninio žodyno varianto ir kartotekos sandara, funkcionalumas, duomenų paieškos galimybės, praktinis jų pritaikymas tiriant vietovardžius.
Paskaitą skaitys Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimo centro darbuotojos dr. Veslava Sidaravičienė ir Dalia Sviderskienė.