Aktualijos

Joninės – viena seniausių, unikaliomis tradicijomis pasižyminčių švenčių, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas gamtai. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto folkloro ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė sako, kad šiandieniniame pasaulyje klestint visuomenės susvetimėjimui, šios šventės papročiai tampa dar reikšmingesni, šiuolaikiniam žmogui galintys atstoti net dvasinę terapiją.

„Joninės nuo seno buvo ne tik gamtos ciklų šventė, bet ir socialinis įvykis. Jos kvietė žmones išeiti iš namų, būti kartu, kurti bendrystę – tiek su gamta, tiek vienas su kitu“, – sako A. Šuliokienė.

Tradicinės šventės, kaip ir kalendorinės apeigos, dažnai atliko daugiau nei tik ritualinę funkciją. Joninės ypatingos tuo, kad jų tradicijos (laužas, vainikų plukdymas, paparčio žiedo ieškojimas) ne tik skatina bendravimą, bet ir sudaro sąlygas fiziniam ir emociniam artumui, kuris šiuolaikinėje individualistinėje visuomenėje tampa vis retesne galimybe.

Naujame QS pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas (VU) užima 446 vietą ir išlieka lyderiu Lietuvoje. Šiemet reitinguose įvertinta kaip niekad daug – arti 7 tūkstančių – aukštojo mokslo institucijų visame pasaulyje.

VU ypač išsiskiria absolventų įsidarbinamumo rodikliu – pasaulyje užima 93 vietą, o tai – aukščiausias kada nors VU pasiektas rezultatas šioje kategorijoje. Įsidarbinamumo rodiklis atspindi absolventų įsidarbinimo lygį ir universitetų gebėjimą ugdyti būsimus lyderius, kurie daro reikšmingą poveikį savo profesinės veiklos srityse. Šis rezultatas – tai ne tik VU studijų kokybės įvertinimas, bet ir įkvepiantis visos alumnų bendruomenės pasiekimų įrodymas.

Išskirtinai gerai vertinamas VU studentų ir akademinio personalo santykis, leidęs šioje kategorijoje pasiekti 210 vietą ir siejamas su didesniu dėstytojo dėmesiu studentui. Reikšmingą pažangą VU padarė ir tvarumo srityje – šioje kategorijoje šoktelėjo net per 158 pozicijas ir šiuo metu užima 313 vietą.

Lygiai prieš dešimtmetį Vilniaus universiteto Kauno fakultete įgijęs Ekonomikos ir finansų vadybos bakalauro diplomą Marius Lukauskas prisipažįsta, kad tuomet neįsivaizdavo savęs konkrečioje srityje. Studijas jis pasirinko dėl jų universalumo ir galimybės dirbti tiek finansų sektoriuje, tiek kitose srityse, kur reikalingi vadybos įgūdžiai. Šiandien jis tvirtina, kad vėl rinktųsi tą patį kelią – nors nebuvo tiesus, tačiau kupinas vertingų patirčių ir šiandien itin praverčiančių kompetencijų. Susiklosčius karjerai, atsirado daugiau erdvės kūrybingajai Mariaus prigimčiai – jis pradėjo laisvalaikiu fotografuoti ir filmuoti dronu. Įgijęs patirties ir išlavinęs įgūdžius, prisijungė prie profesionaliai vestuves fotografuojančios žmonos ir hobį pakylėjo į kitą lygį.

M. Lukauskas prisipažįsta kartais pagalvojantis, kad studijų metu galėjo daugiau dėmesio skirti kai kuriems dėstomiems dalykams, tačiau aukštojo mokslo nauda jis neabejoja. Nors Mariaus profesinis kelias nėra tiesiogiai susijęs su ekonomika ar finansais, įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo jam atrasti save vadybos srityje. Per dešimt metų trunkančią karjerą jis jau šešerius dirba strateginių pirkimų srityje Amerikos kapitalo įmonėje „Littelfuse“, įsikūrusioje Kaune. Čia kuriami ir gaminami įvairūs jutikliai transporto pramonei – nuo į saulės šviesą reaguojančių temperatūros reguliatorių iki įrenginių, fiksuojančių saugos diržo užsisegimą.

Vyriausybės nutarimu šiandien atnaujinta Valstybės pažangos tarybos (toliau – Taryba) sudėtis. Nuo 2010 m. veikianti Taryba yra patariamoji institucija Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.

Nuo šiol Tarybą sudarys 53 nariai, o jos pirmininko pareigas eis Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. Tarybos sudėtis buvo atnaujinta dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir naujos Vyriausybės sudėties. Nauji nariai į Tarybą pakviesti Ministro Pirmininko iniciatyva. Viena jų - Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja, istorikė prof. dr. Virginija Jurėnienė.

„Džiaugiuosi, kad šioje Taryboje pavyko sutelkti tiek Lietuvai nusipelniusių visuomenės veikėjų ir valstybės pažangai svarbių sričių ekspertų. Tikiu, kad viešojo sektoriaus, akademinės, verslo ir kitų bendruomenių atstovų polilogas padės Lietuvai sklandžiai žengti ateities kūrimo keliu“, – sako premjeras.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas studentas Dovydas Saldis – Lietuvoje garsėjantis stand-up komedijos atstovas. Pakalbintas jis patvirtina seną tiesą: nėra nieko juokingesnio už gyvenimą, jei tik sugebi iš jo pasijuokti. Vis dėlto gebėjimas scenoje juokingai atpasakoti tai, kas mintyse atrodė taip aišku, reikalauja nuolatinės praktikos net ir iš pačių talentingiausių. Po inžinerijos mokslų bakalauro humanitarinius mokslus pasirinkęs vaikinas džiaugiasi, kad filologijos studijos padėjo pasirinktam žanrui suteikti teorinį pagrindą, o įgytos žinios leidžia kryptingai tobulėti mėgstamoje veikloje.

D. Saldis prisipažįsta, kad, nors ir nuoširdžiai išanalizavo stand-up žanrą, savęs šios srities novatoriumi nelaiko – todėl baigiamojo darbo apie tai rašyti neišdrįso. Siekdamas likti kuo arčiau sau artimos srities, jis pasirinko nagrinėti ironiją – reiškinį, kuris dažnai siejamas su komiškumu. Įkvėptas kūrybinio rašymo studijų, Dovydas puoselėja svajonę tapti bent vienos geros knygos autoriumi, tačiau sako jau susitaikęs su nuolatiniu kismu ir tiesiog mėgaujasi patirtimis čia ir dabar – darydamas tai, kas labiausiai traukia.