Aktualijos

Finansų, ekonomikos ir vadybos programų studentus, dėstytojus ir visus besidominčius kviečiame šį penktadienį, 2025 m. lapkričio 7 d. 9:45 val. prof. V. Gronsko auditorijoje į viešą paskaitą „FNTT veikla ir taikomos priemonės, užtikrinant teisėtą valstybės lėšų cirkuliavimą Lietuvoje“. VU Kauno fakultete viešės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT) atstovai.

Vilniaus universitetas ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Studentai kviečiami šioje įstaigoje atlikti profesinę praktiką, daugiau informacijos skaitykite įstaigos tinklalapyje https://fntt.lrv.lt/lt/praktika-fntt/.

Paskaitos metu filmuoti, fotografuoti ar daryti įrašus nebus galima, tad mobiliuosius įrenginius prašome palikti už durų. Kviečiame dalyvauti ir prašome nevėluoti.

Renginį organizuoja – Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja dr. Agnė Bužinskienė.

Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laura Brazaitienė skaitys paskaitą apie Kauno rajono gimnazistų nuostatas. Apklausti 769 vietos jaunuoliai ir ištirta jų geolingvistinė kompetencija. Paskaitoje bus aptariami tyrimo metu išryškėję gimnazistų požiūriu tarmiškiausi arealai ir ypatybės, išduodančios tarmiškai kalbantį asmenį, nagrinėjami tarmine ir bendrine kalba kalbančiojo asmens portreto bruožai. Joje taip pat bus svarstoma, kiek geolingvistinė jaunuolių kompetencija koreliuoja su tyrėjų įžvalgomis.

Paskaita vyks lapkričio 19 dieną 17.15 val. M. Biržiškos auditorijoje. Kviečiame dalyvauti.

Renginį organizuoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė dr. Rita Baranauskienė.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika absolventė Aura Naimavičiūtė, savo baigiamajam darbui pasirinkusi jautrią atsisveikinimo komunikacijos socialiniuose tinkluose temą, turėjo ypatingą galimybę stebėti ir įvertinti ribų tarp privatumo ir viešumo netvarumą, paslankumą ar net visišką ištrynimą. Kitas dar labiau stebinęs jaunąją tyrėją dalykas, – kreipimųsi į išėjusius Anapilin gausa. Įspūdis toks, tarsi skaitytum vainikų užrašus.

„Panašu, kad socialinės medijos keičia viešumo sampratą, nes jos vis dažniau pasirenkamos ne tik informacijai skleisti, bet ir išgyvenimams reikšti ne tik dėl galimos sklaidos, bet ir savotiško dvasinio palengvėjimo: nuo romantiškos meilės ar profesinės pagarbos deklaracijų iki netekties išgyvenimų“, – pastebi A. Naimavičiūtė.

Pasak jos, tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ne tik suteikia galimybę dalytis nuotraukomis ir įrašais, bet ir provokuoja atsiskleisti, išrašyti emocijas net jautriausiomis akimirkomis. Viena iš jų – netekties patirtis. Iš mokslo pusės tai rodo privatumo ir viešumo ribų pokytį, persislinkimus ar net nunykimą. Įdomu tai, kad kartu kinta ir įprastas komunikacijos turinys, kalba bei stilius.

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – tradicinės lietuvių šventės, vis dažniau konkuruojančios su spalvingu ir triukšmingu keltiškuoju Helovinu. Ieškant būdų, kaip jaunimui pristatyti savą etnokultūrą, prieš 24 metus gimė „Sielų upė“. Tapo įprasta, kad lapkričio 1-osios vakarą nuo Laisvės alėjos fontano iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios nušvinta kelias, pažymėtas šimtais mažų žiburių. Jaukioje iniciatyvoje dalyvauti kauniečius ir miesto svečius Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studentų atstovybė kviečia ir šiemet.

„Didžiausia motyvacija – kai žinai, jog savanoriai dar nepradėjo uždeginėti žvakučių, o pusė „upės“ jau dega. Tokiomis akimirkomis supranti, kad tai yra svarbu. O tada jau norisi padaryti dar geriau kitais metais. Jau seniai tai ne šiaip sau studentiška akcija, o renginys, svarbus miesto bendruomenei“, – dalijasi prisiminimais buvęs VU SA KnF prezidentas Tadas Žirgulis.

Jis pasakoja, kad renginys augo natūraliai, tam padėjo ir Kauno savivaldybės geranoriškumas, ir žiniasklaidos dėmesys. Tai solidus ir garsus renginys, turintis gilią prasmę.

„Iš vienos pusės mes, kaip studentų atstovai, dėjome didžiules pastangas rodydami, kad studentams rūpi ne tik vakarėliai ir linksmybės, bet ir vertybės, tradicijos, pagarba protėviams. Jautėme didžiulį visuomenės palaikymą ir susidomėjimą. Neplėsti „Sielų upės“ iniciatyvos buvo tiesiog neįmanoma. O kadangi buvome drąsūs, taip ir padarėme“, – pasakoja jis.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2026-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą --> ePrašymai --> Dėl esamos studijų programos formos, finansavimo, kurso, grupės ir (ar) tvarkaraščio keitimo. 

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.