Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Danguolė Satkauskaitė ir docentė Jurgita Astrauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Reimagining Translation and Literary Studies in the Age of Digital Humanities, AI, and Gamified Narratives“, vykusioje Jungtinių Arabų Emyratų universitete, Al Aino mieste. Į renginį susirinko tyrėjai, dėstytojai, kūrybinių industrijų atstovai iš įvairių pasaulio šalių – visi ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: kaip skaitmeninis amžius keičia vertimą ir literatūros studijas?

Kai vertimas peržengia teksto ribas

Tarptautinės konferencijos programa aiškiai parodė, kad vertimo ir literatūros studijos šiandien neatsiejamos nuo technologijų. Pagrindiniuose pranešimuose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, kalbos vaidmeniui kuriant įtraukią skaitmeninę aplinką ir autentiškumui tarpkultūrinėje komunikacijoje DI amžiuje. Diskusijose nagrinėti techniniai, teisiniai ir instituciniai vertimo ateities klausimai, pabrėžiant, kad sprendimai gimsta ne tik akademijoje, bet ir bendradarbiaujant su technologijų kūrėjais bei politikos formuotojais. Teminėse sesijose pristatyti empiriniai tyrimai: nuo humoro ir subtitravimo analizės iki žmogaus ir DI vertimo strategijų palyginimo, kultūrinių realijų vertimo ir intersemiotinės komunikacijos. Programa taip pat akcentavo praktinę dimensiją: vyko dirbtuvės apie žaidimų kūrimą, interaktyvius pasakojimus, personalizuotą mokymąsi DI aplinkoje ir akių judesių sekimo metodų taikymą tyrimuose.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Penkiasdešimt šeštasis seminaras įvyks 2026 m. kovo 05 d. 14.00 val. III auditorijoje. Seminaras vyks anglų kalba. Jo tema – „Paveldo valdymas, priežiūra ir išsaugojimas pasitelkiant prigimtinių kultūrų žinių sistemas Afrikos kaimo bendruomenėse: pamokos išorinių suinteresuotųjų organizacijų atstovams“ (ang. – „Heritage management, preservation and conservation through the use of indigenous knowledge systems by rural communities of Africa: lessons for external stakeholders“).

Seminare bus aptariama, kaip Afrikos prigimtinių kultūrų žinių sistemos ir kultūrinių bei tradicinių praktikų, tokių kaip totemizmas, tabu normos ar šventvietės, taikymas skatina tvariai naudoti, valdyti, puoselėti ir išsaugoti paveldą.

Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Vilniaus universiteto Kauno fakultete surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2025 metais Kauno fakultetas įsitraukė į Metų žodžio ir posakio rinkimus. Fakulteto bendruomenė siūlė žodžius ir posakius, geriausiai atspindinčius 2025 metų gyvenimo aktualijas ir nuotaikas, taikliausiai nusakančius šiems metams būdingus reiškinius ir įvykius. Metų žodžiu galėjo tapti bendruomenei aktualus žodis, sukurtas naujadaras, naują reikšmę įgavęs seniai vartojamas žodis, kurios nors srities terminas, o metų posakiu – kam nors išsprūdusi taikli frazė, vaizdingasis posakis, patarlė, rašytojo citata ar jų perdirbiniai. Pasiūlyti žodžiai ir posakiai atspindi 2025 metų Kauno fakulteto bendruomenės kasdienybę ir Lietuvos kultūrinį, akademinį bei visuomeninį kontekstą.

Žodžių ir posakių sąraše minimi nacionalinės reikšmės vardai ir reiškiniai, pvz., ČIURLIONIS, DIRBTINIS INTELEKTAS, su protestais susiję posakiai. Pavyzdžiui, frazė DAR NE ČIURLIONIS, siejama su reikšme „paprastas žmogus, kuris dar nėra tiek iškilus, kiek Čiurlionis“, įgavo jėgą ir pastiprino kultūros bendruomenės susitelkimą. Žiniasklaidoje pavartotas žodis UŽLAISVAŽODININKAS suprantamas kaip už laisvą žodį kovojantis visuomeninės atstovas. Įdomu, kad 2025 metų gruodžio 12 dieną šis naujadaras įtrauktas į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir aiškinamas taip: „2025 m. gruodžio 10 d. prie Seimo vykusio ir vėliau besitęsusio kultūrininkų ir žurnalistų protesto prieš kėsinimąsi į žiniasklaidos laisvę, su šūkiais „Už laisvą žodį“, „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ dalyvis“. Posakiai – PRIE AUŠROS – DAUGIAU TAMSOS, IŠLIKS KULTŪRA – IŠLIKS LIETUVA! – siejami su kultūros protestu.

2026 m. vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, paskyrė 2025 metų premijas konkurso nugalėtojams ir pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Tarp įvertintųjų – ir keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje LMA pagyrimo raštas bus įteiktas dr. Jonui Baniui (Fizikos fakultetas, FF) už mokslinį darbą „Mikrolazeriais pagrįsti parametriniai šviesos šaltiniai: derinamų subnanosekundinių impulsų link“.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dviem VU mokslininkams – dr. Andriui Žučenkai (Medicinos fakultetas, MF) už mokslinį darbą „Inovatyvus ir biožymenimis grįstas ūminės mieloleukemijos gydymas Lietuvoje“ ir dr. Andriui Sakalauskui (Gyvybės mokslų centras) už mokslinį darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“. Pagyrimo raštas taip pat bus įteiktas dr. Justinai Račaitei (MF) už mokslinį darbą „Paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, emocinių ir elgesio sunkumų vertinimas naudojant ASEBA metodiką“.

LMA vardinė Adolfo Jucio (teorinės fizikos) premija paskirta prof. Dariui Abramavičiui (FF) už mokslinį darbą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“.

LMA kartu su Jaunąja akademija taip pat paskelbė 2025 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijos skirtos VU studentams: magistrantui Vidui Krušinskui (Teisės fakultetas) už darbą apie nepilnamečių baudžiamąją justiciją Lietuvoje, magistrei Viltei Stukaitei (Filologijos fakultetas, FlF) už tyrimą apie Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultą LDK unitų Bažnyčioje, magistrei Eglei Navickaitei (Kauno fakultetas) už darbą apie oralumo ir rašto struktūrų sąveiką, bei vientisųjų studijų studentei Gabijai Beglecovaitei (TF) už tyrimą apie Europos Sąjungos sankcijų ir investuotojų apsaugos santykį.