Aktualijos

Šiandien pristatyti naujausi Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo institucijų dalykiniai reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje (39 iš 92) vertintų bakalauro bei vientisųjų ir beveik pusėje (39 iš 84) magistrantūros studijų programų. Šiemet VU pagerino pozicijas 4 bakalauro ir 2 magistrantūros studijų kryptyse.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos komunikacijos (98,59), genetikos (98,45), sociologijos (97,96), psichologijos (96,85), informatikos inžinerijos (96,40), žurnalistikos (96,25), biologijos (95,95), teisės (95,90), fizikos (95,58), socialinio darbo (95,38), istorijos (93,65), archeologijos (93,57), matematikos (93,33), filosofijos (90,72), ekonomikos (90,64) bakalauro studijos. Magistrantūros studijų kategorijoje geriausiomis pripažintos VU istorijos (93,23), biochemijos (92,23), filosofijos (92,09), psichologijos (90,12) studijų kryptys.

Lapkričio 27 d. buvo surengtas VU Darbo tarybos išvažiuojamasis posėdis. Į Kauno fakultetą atvyko aštuoni iš vienuolikos DT narių. Kauno fakulteto dėstytojai, administracija, neakademinis personalas dalyvavo susitikime prie kavos apie darbo tarybų veiklą.

Vilniaus universitete Darbo taryba išrenkama tik antrą kadenciją, todėl norima plačiau supažindinti su jos veiklos sfera, nariais, iš pirmų lūpų išgirsti fakulteto darbuotojų klausimus, problemas.

Darbo taryba – visų darbuotojų interesams atstovauti

Darbo tarybos buvo numatytos dar 2002 m. Darbo kodekse. Tuomet laikytasi nuostatos, kad jos gali būti renkamos, kai įmonėje ar organizacijoje neveikia profesinė sąjunga. Dabar galiojančiame Darbo kodekse numatoma, kad darbo tarybos privalo būti steigiamos įmonėse ar organizacijose, turinčiose virš 20 darbuotojų, nepriklausomai nuo to, ar veikia vietinė profsąjunga. Darbo taryba atstovauja visus įmonės ar organizacijos darbuotojus, todėl ir rinkimai į jas – visuotiniai. Be to, darbo taryba gali imtis teisinių veiksmų, tačiau tik tuomet, kai tam tikras sprendimas liečia darbuotojų grupę arba visus darbuotojus, bet ne pavienius darbuotojus.

VU Kauno fakultetas kviečia į atvirą nuotolinę paskaitą, kurioje patirtimi dalinsis Siranuš Barščiauskė ir Neringa Eidukienė iš įmonės „Visma Tech Lietuva.“ Susitikimas vyks anglų kalba.

Paskaita vyks II kurso Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos programos studentams, tačiau prisijungti gali visi norintys. Viešnios pasakos apie IT projektų valdymą, įmonėje taikomus Agile bei No Management metodus bei naudojamus įrankius.

Nepraleiskite progos užduoti klausimus IT industrijos praktikėms!

Nuoroda prisijungti Teams platformoje.

Renginį organizuoja VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja dr. Dovilė Balevičienė.

Invitation to an Online Lecture with Visma Tech Lietuva

VU Kaunas Faculty is excited to invite you to an online lecture featuring Siranuš Barščiauskė and Neringa Eidukienė from Visma Tech Lietuva. The meeting will be held in English.

Date: 13 December 2024
Time: 10:00
Location: MS Teams link to join

During the session, the guests will discuss project management practices, the Agile and No Management methods applied at Visma Tech Lietuva, as well as the tools they use to streamline their processes.

Don't miss this opportunity to gain valuable insights and engage in a Q&A session with industry professionals!

The lecture is organised by Dr Dovilė Balevičienė, the lecturer of the Institute of Social Sciences and Applied Informatics of VU Kaunas Faculty.

Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos doktorantas Mahyar Kamali Saraji (socialinių mokslų sritis, ekonomikos mokslo kryptis (S 004)) gins mokslo disertaciją „Mažo anglies dioksido pėdsako energijos pertvarkos ES iššūkių analizė“ .

Gynimas vyks 2024 m. gruodžio 10 d. 10:00 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete, 10 auditorijoje. Adresas: Muitinės g. 14, Kaunas, Lietuva.

Disertacijos gynimo kalba: anglų kalba.

Mokslinė vadovė - prof. dr. (HP) Dalia Štreimikienė

Disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Jelena Stankevičienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Diana Cibulskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Rasa Kanapickienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Astrida Miceikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Tudor Edu (Rumunijos – Amerikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Daktaro disertacija

Teatras daugeliui žmonių išlieka ypatinga pramoga, net neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, keičiančioms vartotojų įpročius ir kultūros paslaugų sektorių. Ši sritis dažnai laikoma prestižine ir reprezentuojančia šalį tarptautiniu mastu, o apie jos pripažinimą Lietuvoje daugiausia pasako itin greitai išperkami bilietai. Šiuolaikinio teatro tobulėjimas matuojamas ne tik kūrybine meistryste, bet ir siekiu diegti modernias priemones, kurios suartina kūrėjus, atlikėjus ir žiūrovus. Vis tik gausėjanti pasiūla ir galimybė rinktis kultūrines pramogas nepriklausomai nuo gyvenamos vietos (netgi internete!) verčia ir labiau rūpintis auditorijos įsitraukimu. Mokslininkai sutaria, kad šiuo metu tai vienas didžiausių iššūkių kultūros organizacijoms. Platesnės auditorijos įtraukimas į kultūros organizacijų veiklą taip pat yra vienas pagrindinių Europos komisijos prioritetų, aktualus Europos Sąjungos ir Lietuvos kultūros politikoje, tarpdisciplininiuose mokslininkų tyrimuose.

Auga poreikis veiksmus pagrįsti duomenimis

Pasak VU KnF socialinių mokslų daktarės Skaistės Jurėnės, auditorijos įsitraukimas padeda vartotojui geriau suprasti, įvertinti ir susisieti su organizacijos siūlomomis patirtimis, suteikia galimybę fiziškai, emociškai ir intelektualiai veikti. Tai sukuria sąlygas kultūros organizacijoms užtikrinti auditorijos narių lojalumą, pastangos auditorijos plėtrai pritraukia naujų lankytojų į kultūros organizaciją. Tokios veiklos aktualijos didina meno vadybininkų reikšmę rinkoje, skatina organizacijos veiklą pagrįsti strategijomis, tyrimais ir duomenimis, ne tik planuoti veiksmus, bet ir analizuoti rezultatus, jais remiantis priimti sprendimus.