Lietuviai – išmanūs, smalsūs ir racionalūs klientai
Vakaruose apsipirkimas seniai tapo viena laisvalaikio formų, dalis prekių – ne būtinybe, o akivaizdžiu socialinio statuso ar prabangos rodikliu. Tokius poreikius formuojanti žiniasklaidos, reklamos, mados ir socialinės inžinerijos modelių sinergija formuoja naujus gero gyvenimo standartus ir aktyviai veikia vartotojų elgesį. Pastangos sukurti ryšį su klientu ir perprasti jo elgesio motyvaciją yra esminės siekiant į vartotoją orientuotos veiklos sėkmės. Žvelgiant iš marketingo perspektyvos, čia susiduria per amžius gajus noras įsigyti materialinių vertybių ir poreikis užsidirbti. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės prof. dr. Asta Mikalauskienė ir asist. dr. Ingrida Griesienė dalijasi įžvalgomis apie klientų elgesio tendencijas. Jų teigimu, lietuviai išsiskiria technologiniu raštingumu ir smalsumu, kuris pasiteisina tiek ieškant optimalaus kainos ir kokybės santykio, tiek taikant naujausias dirbtinio intelekto galimybes pardavimams skatinti.
Vartotojo elgesio supratimas – raktas į sėkmę
„Klientas – tam tikros įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas, kurio elgsena kinta dėl asmenybės tipo, rinkos sąlygų, individualius veiksmus lemiančių vidinių ir išorinių rinkos veiksnių. Suprasti vartotojo elgsenos niuansus, numatyti galimus su prekių ar paslaugų įsigijimu susijusius lūkesčius yra gan sunkus uždavinys, kurį teisingai išsprendus atsiranda galimybė patirti ilgalaikę verslo sėkmę“, – sako magistrantūros studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba programos dėstytoja prof. dr. Asta Mikalauskienė. Pasak jos, kiekvienas žmogus savaime yra ir vartotojas, nes dalyvauja vartotojų elgsenos pažinimo, stebėjimo ir vertinimo procesuose, kurie pastaruoju metu tiesiogiai nukreipti į tvarią elgseną. „Tai ir lengva, ir tuo pačiu metu sudėtinga, nes norint tapti tvariu vartotoju reikia keisti ne tik kasdienius įpročius (kaip mėgsta sakyti marketingo specialistai: pirkti – nepirkti, nauda – nuostolis ir kt.), bet ir požiūrį – reikia per mažytę „savojo aš“ prizmę matyti visą mus supantį pasaulį“, – sako mokslininkė.
Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Nuo 2019 m. 40-ojoje UNESCO generalinėje konferencijoje kovo 14-oji (Pi diena) buvo paskelbta Tarptautine matematikos diena. Kodėl? Vienintelis matematikos mokslas turi per 3000 krypčių. Matematika išskirtinė ne kuriamais modeliais, o teorijų, teoremų, formulių pritaikomumu, leidžiančiu suprasti ir parinkti įrankius ir metodus, įgalinančius įvairių duomenų analizę. Kitaip tariant, matematika yra visur. VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai dalijasi įžvalgomis apie šį mokslą.