Sukantiems galvą, kaip pažymėti moterų solidarumo dieną, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė istorikė Virginija Jurėnienė siūlo prisiminti, kad šventė pirmiausia skirta kovai už moterų teises bei emancipaciją. Nuo tada, kai prieš 50 metų Jungtinių Tautų Organizacija Kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moterų solidarumo diena ir ragino švęsti tarptautiniu mastu, tapo įprasta visame pasaulyje organizuoti protestus ir streikus. Pasak mokslininkės, Lietuvos moterys taip pat vis drąsiau švenčia ir mini šią dieną organizuodamos konferencijas, taikias demonstracijas, skatindamos diskusijas apie tai, kokias problemas reikia spręsti ir kokiais moterų pasiekimais galima didžiuotis.
V. Jurėnienė ragina atsikratyti sovietmečiu bruktos ideologijos ir pasidžiaugti, kiek daug nuveikta, padiskutuoti, ką dar galimą padaryti. Nors lyčių lygybės situacija Lietuvoje vis gerėja, tobulėti dar tikrai yra kur, tad verta naudotis proga atkreipti dėmesį į vis dar egzistuojančią nelygybę. Pasak jos, būtent tai ir yra Kovo 8-osios esmė ir turinys.
Ilgas pripažinimo kelias
Kovo 8-osios šventės ištakos glūdi XIX a. pab. JAV, o Lietuvoje ji pirmą kartą minėta 1912 m. Šiauliuose. Nuo 1924 m. švęsta Lietuvoje, bet ne kiekvienais metais. Tai priklausė nuo gautų leidimų ją minėti ir rengti renginius. Bet tai ilga šios vakarietiškos šventės istorija ir ji niekaip nėra susijusi su Sovietų Sąjunga. Gal tik jos simboliu tapusios tulpės.
„Praėjus 4 metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, LR Seime buvo pradėtas svarstyti projektas „Dėl Kovo 8-osios tarptautinės moters dienos“. Jį teikė Seimo narė Irena Šiaulienė, kuri išsamiai pristatė šventės istorines ištakas ir pasaulinę šios dienos svarbą ir siūlė įtraukti į tarptautinių minėtinų dienų sąrašą, kaip buvo kitose demokratinėse pasaulio valstybėse“, – pasakoja V. Jurėnienė.
Posėdžio stenogramos rodo, kad parlamentarai nesigilino į Kovo 8-osios esmę. Daugiausia tvirtinta, kad ji siejasi su pasityčiojimu iš moterų, o moteris siūlė pagerbti kitaip, pavyzdžiui, švenčiant Motinos dieną. 1997 m. svarstant LR švenčių dienų įstatymo pakeitimo projektą kovo 8-oji ir vėl nebuvo įtraukta į minėtinų dienų sąrašą Lietuvoje, nurodant, kad Estija ją panaikino dar 1994 m. Vėl akcentuota Motinos diena. 2001 m. bandyta dar kartą: Seimo narė Birutė Vėsaitė teikė pataisą, kad į atmintinų dienų sąrašą būtų įtraukta kovo 8-oji. Ji priminė, kad JTO Generalinė asamblėja dar 1977 priėmė rekomendaciją šią dieną paminėti pagal šalies tradicijas, ir visoje Europos Sąjungoje Kovo 8-oji jau yra minėtina diena. Šįkart projektui buvo pritarta. Tikėtina, kad Lietuvos siekis integruotis į ES buvo vienas iš lemiamų argumentų.
„Džiugina, kad po ilgų svarstymų Seime buvo priimtas nutarimas, reabilituojantis Kovo 8-ąją, kuria Vakarų demokratijose niekas neabejojo kaip reikšminga moterų pasiekimų diena“, – sako mokslininkė ir ragina minėti ir švęsti šią dieną prie bendrų tikslų siekimo prisidedant pagal savo vertybes ir talentus.
Verta stengtis dar labiau
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) kasmet skelbia Lyčių lygybės indeksą. Vertinant rodiklius šešiose srityse (darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės) matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse. Bendras Europos lyčių lygybės indeksas per 2024 metus beveik nepakito ir siekia 71 balo iš 100 galimų. Praėjusiais metais jis sudarė 70,2 balo. Apmaudu, tačiau sąstingis kelyje lyčių lygybės link pastebimas visoje Europoje.
Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, nors įvertinimas šiais metais pakilo per 1,7 balo (šalis įvertinta 65,8 balo iš 100 ir užima 16 vietą tarp visų ES valstybių). Pernai surinkome 64,1 balo ir buvome 17-ti. Visgi su tokiu nedideliu įvertinimo padidėjimu Lietuva yra tarp trijų šalių, kurių balai per metus kilo daugiausiai – Maltos įvertis didėjo 2,3, Čekijos – 2 balais.
Moterų potencialas slypi technologijų srityje
Įdomu tai, kad Lietuvoje moterų indėlis į mokslą vis labiau pastebimas, tačiau ne technologijų srityse. Tai rodo tyrimo „She Figures 2024“ duomenys. Nustatyta, kad moterys sudaro 48 proc. doktorantūros studijas (ISCED 8) ES lygmeniu baigusių absolventų. Daugumoje ES valstybių narių tarp doktorantūros studijas baigusių absolventų vyrai ir moterys sudaro 40–60 proc. Remiantis šiuo tyrimu Lietuvoje moterų doktorančių yra 50 proc., tačiau pažvelgus į konkrečias studijų programas galima matyti, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje (FOš) šis rodiklis siekia vos 21,39 proc., inžinerijos, gamybos ir statybos srityse (F07) – 29,45 proc.
Lyčių lygybė taip pat yra vienas svarbiausių Europos mokslinių tyrimų erdvės prioritetų, tad jos veiksmai orientuoti į institucinius pokyčius visų lygių mokslininkų karjeros srityje. 2022 m. šis įsipareigojimas buvo dar labiau sustiprintas iškėlus reikalavimą, kad visos valstybių narių ir asocijuotųjų šalių aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų organizacijos ir viešosios įstaigos, teikiančios paraiškas programos „Europos horizontas“ finansavimui gauti, įgyvendintų lyčių lygybės planą (LPL).
Vis dėlto 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo, kad svarbiausiose skaitmeninėse srityse išsilavinusių moterų yra nepakankamai. Tik viena iš penkių IRT specialistų ir viena iš trijų mokslo, technologijų, inžinerijos ir (arba) matematikos (STEM) absolventų yra moteris. Europos Parlamento tyrimas atskleidžia, kad skaitmeniniame sektoriuje dirbančių moterų pasitraukimo iš skaitmeninės karjeros rodiklis yra didesnis nei vyrų.
Vilniaus universiteto iniciatyvos ir moterų pranašumai technologijų srityje
Vilniaus universitetas aktyviai prisideda prie lyčių lygybės skatinimo technologijų sektoriuje. Vienas iš pavyzdžių – tarptautinis projektas „Smulkaus ir vidutinio verslo kibernetinio saugumo pokyčių agentai /SMEs Cyber Security Change Agents (CyberAgent)“, kurio vienas iš tikslų – pritraukti daugiau moterų į kibernetinio saugumo sritį. „Moterys lyderės įtraukiamos į projekto veiklas, jos dalijasi patirtimi apie karjeros galimybes seminarų metu, taip pat raginsime moteris dalyvauti pilotiniuose mokymuose ir gilinti žinias apie kibernetinį saugumą siūlydami ne tik techninius modulius, tačiau ir vadybinius ar susijusius su organizaciniais aspektais, pvz., „Rizikų valdymas“, „Kibernetinio saugumo planavimas įmonėse“ ir pan.“, – pasakoja projekto CyberAgent koordinatorė dr. Renata Danielienė.
Mokslininkė teigiamai vertina tai, kad, siekiant padidinti moterų įsitraukimą į skaitmeninio sektoriaus veiklą, Europos Komisija lyčių lygybės strategijoje daugiausia dėmesio skiria stereotipams laužyti, skaitmeniniam švietimui ir moterų verslininkių veiklai skatinti. Pavyzdžiui, siekiant paneigti lyčių stereotipus, Europos skaitmeninių įgūdžių apdovanojimais (angl. European Digital Skills Awards), skirtais moterims IRT srityje, specialiai siekiama didinti moterų IRT specialisčių skaičių. Kalbant apie švietimą, strategija remiamos tokios iniciatyvos kaip skaitmeninio švietimo veiksmų planas.
R. Danielienė įsitikinusi, kad moterų kruopštumas, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžiai, empatija – tai savybės, kurios itin vertinamos IT, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto srityse. Moterys gali sėkmingai dirbti testuotojomis, analitikėmis, projektų vadovėmis, prisidėti prie etiškų DI sprendimų kūrimo. Mokslininkė skatina merginas ir moteris drąsiau domėtis technologijoms, taikyti jas ir kasdienybėje, ir profesiniame gyvenime, rasti galimybių ir būdu saviraiškai.
„Galima teigti, kad DI priemonės taip pat prisideda prie lyčių lygybės skatinimo, nes suteikia galimybę moterims konkuruoti globalioje rinkoje nepriklausomai nuo fizinės vietos ar išteklių prieinamumo. Be to, personalizuoti DI sprendimai gali padėti geriau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, pavyzdžiui, optimizuojant užduočių valdymą ar mokymosi procesą. Svarbu, kad moterys ne tik naudotų šias technologijas, bet ir aktyviai dalyvautų jų kūrime, kad DI sprendimai atspindėtų įvairias perspektyvas“, – sako dr. Renata Danielienė neabejodama, kad dirbtinio intelekto įrankiai suteikia moterims daugiau galimybių efektyviau dirbti, taupyti laiką ir automatizuoti kasdienes užduotis. Jie padeda išplėsti profesines galimybes technologijų, verslo ir kūrybinėse srityse.
Jei tulpės nepriimtinos, pradėkime naują tradiciją
Istorikė Virginija Jurėnienė atkreipia dėmesį, kad dar nuo 1946 m. moteriškumo ir laisvės simboliu laikomos mimozos. Tradicija kilo Italijoje, kur mimozos pradeda žydėti žiemos pabaigoje, o moterys, dėl saldaus medaus kvapo ir nuostabios ryškiai geltonos spalvos, puošia jomis namus. Teigiama, kad poezijoje ir meilės laiškuose mimoza, kaip aukso ir saulės simbolis, reiškia visa apimančią gyvenimo pergalę. Būtent jas italėms dovanoja Kovo 8-osios proga.
„Deja, saldžiai kvepiantys mimozų žiedai ne visada pasiekia Lietuvą, o mes kovo mėn. jau džiaugiamės pirmosiomis tulpėmis. Jei tulpės kažkam nepriimtinos, galime rinktis keletą gardžių alternatyvų – tokio paties pavadinimo kokteilį, salotas ar pyragą“, – šmaikštauja mokslininkė vildamasi, kad tulpių ir šokoladinių saldainių standartas ims trauktis, dings kompleksas moterims sveikinti moteris ir rasis vis daugiau kūrybiškų būdų švęsti moteriškumo esybę.