Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojai kasmet kviečia bendradarbiauti smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, teikia konkrečios įmonės prekės ženklo tobulinimo planą. 

Pernai savo prekės ženklo analizę jiems patikėjo UAB „SSPC Real Estate“, kuriai priklauso prekinis ženklas „Harmony Park“. Iki 2014 m. ši vieta buvo vadinama „Visuomenės harmonizavimo parku“, tačiau pasikeitus paklausai, kai parku susidomėjo šio pavadinimo nesuprantantys ir neištariantys užsienio svečiai, jis buvo pakeistas. 2014 metais profesionalų komanda sukūrė „Harmony Park“ prekės ženklą, tad kitais metais jam sukaks 10 metų.

„Labai svarbu suprasti, kad prekės ženklas nėra tik tai, ką matome žvilgtelėję į logotipą. Prekės ženklas – tai įmonės vizitinė kortelė potencialiam prekės ar paslaugos vartotojui. Nuo jo sukurto įspūdžio priklauso galimybės įsitvirtinti rinkoje, tad prekės ženklo atpažįstamumas bei siekis tapti dažniau įsigyjama preke ar paslauga – jo varomoji jėga,“ – sako Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto dėstytojas dr. Giedrius Romeika. Jis džiaugiasi, kad verslai vis dažniau tokių sprendimų kreipiasi į profesionalus, kurie geba įvertinti daugybę jo naudojimo sąlygų. Kuriant patiems, daug laiko ir pinigų kainuotų bandymai ir mokymasis iš klaidų.

„Įstojusi negalvojau, kad anglų kalboje yra tiek daug klodų, kad yra dar tiek daug dalykų, kurių apie šią kalbą nežinojau,“ – teigia Dovilė Jonikaitė, anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų) studentė. Daugiau apie jos patirtis VU Kauno fakultete skaitykite interviu. 

Kuo ši studijų programa yra išskirtinė ir kodėl pasirinkote būtent ją? 

 Ši studijų programa yra išskirtinė tuo, kad joje galima mokytis ne tik švedų, bet ir anglų kalbą. Nuo mažens gyvenu Kaune, todėl norėjau čia studijuoti, o VU KnF buvo tam puiki vieta.  

Kokiomis savybėmis turi išsiskirti žmogus studijuojanti šioje programoje?  

Manau, kad kantrumu, kruopštumu ir noru nuolat išmokti kažko naujo bei plėsti žinias.  

Kuri kalba – anglų ar švedų Jums asmeniškai atrodo įdomesnė ar perspektyvesnė? Kodėl?  

Švedų. Ši kalba man labai patinka ir yra be galo įdomi. Manau, kad abi kalbos – tiek švedų, tiek anglų – yra gana perspektyvios, o labiau patinka švedų, nes tai yra nauja kalba mano gyvenime, ir apskritai – šios šalies kultūra mane labai žavi.  

Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos studentė Samanta Urbonienė: „Studijos praplėtė mano požiūrį į kalbą, supratau ir praktiškai įsitikinau, kiek daug pakeisti gali vos vienas žodis.“, - daugiau apie lietuvių filologiją ir reklamą kviečiame skaityti interviu su studente. 

Kaip ir kodėl pasirinkote būtent Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą?

Jau nuo mažens buvau tikra, kad ateityje veiksiu ką nors, kas yra susiję su gimtąja kalba. Išgirdus puikius atsiliepimus apie šią studijų programą iš pažįstamų studentų, neliko jokių abejonių, kur studijuosiu.

Kokiais dalykais ar išskirtinumais labiausiai džiaugiatės savo studijų programoje?

Visų pirma, be galo nustebino dėstytojai - jie ne tik savo srities profesionalai, bet ir labai nuoširdūs žmonės, kuriantys draugišką, šiltą atmosferą. Tokioje aplinkoje gera studijuoti. Taip pat džiugina šios studijų programos įvairiapusiškumas. Mes ne tik kuriame tekstus, analizuojame literatūros kūrinius, giliname filologijos žinias, bet ir atliekame audiovizualinio vertimo užduotis. Įgyjame ir rinkodaros žinių, kurias pritaikome kurdami reklamas. Taigi nuobodu nebūna!

Birželio 6 d. Seimo narės ir Laikinosios moterų parlamentinės grupės pirmininkės pavaduotojos Orintos Leiputės spaudos konferencijoje apie moterų lyderystę politikoje Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkės prof. dr. Virginija Jurėnienė ir doc. dr. Giedrė Purvaneckienė pristatė tyrimą „Lietuvos modernios visuomenės (ne)modernėjimas: vertybių kaita lyčių lygybės aspektu (1988–2022)“. Pristatyme dalyvavo Seimo nariai, akademinės bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Spaudos konferenciją pradėjusi Seimo narė Orinta Leiputė paminėjo šiandienos moterų dalyvavimo politikoje statistiką – šios kadencijos Seime išrinktos 38 moterys, kas sudaro 27 proc. Seimo narių, praėjusioje kadencijoje buvo 30 moterų ir tai sudarė 21 proc.

“Jau eilę kadencijų veikia Moterų laikinoji parlamentinė grupė, tačiau pokyčiai menki, ir ženklaus proveržio tikrai nejaučiame nei čia Seime, nei visuomenėje,“ – į moterų nepakankamo dalyvavimo svarbiose srityse problemą dėmesį atkreipė O. Leiputė ir pabrėžė, kad – „nepaisant įstatymų draudžiančių diskriminaciją dėl lyties, nemažai socialinių-ekonominių rodiklių byloja, jog Lietuvoje vis dar yra didelis atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės, moterys nepakankamai įtraukiamos į demokratizacijos procesus. Dėl įsišaknijusių lyčių skirtumų nepakankamai vertinamas moterų lyderių potencialas šalies ekonomikai, verslui ir politikai.“

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė apibrėžė tris pagrindinius tyrimo tikslus. Vienas jų buvo išanalizuoti atgimusį Lietuvos moterų judėjimą nuo 1988 metų. Taigi, tyrime pateikiama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikotarpio ir atkurtos Lietuvos moterų NVO, partijose veikiančių moterų sąjungų, skyrių ar bendruomenių veiklos analizė, atskleidžiami penki raidos etapai ir nurodomos puoselėtos vertybės, apibūdinamas jų indėlis į valstybės socialinį gyvenimą.

Žymios poetės Linos Buividavičiūtės kelias į literatūrą prasidėjo nuo... odontologijos. Palikusi šias studijas ji bandė antrą kartą, šįkart sėkmingai – tapo Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos absolvente, vėliau tęsė studijas magistrantūros lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo studijų programoje, šiuo metu rašo knygas, dėsto studentams, tobulina disertaciją ir teigia, kad studijos tiesiogiai įkvėpė ją kūrybai.

1. Kas Jus paskatino rinktis studijas VU Kauno fakultete?

Man teko tuometiniame Kauno medicinos universitete dvejus metus studijuoti odontologiją, mėginti stoti į žurnalistikos studijas... Visi šie „paklydimai“ – vertinga patirtis, dėl kurios nesigailiu. O VU Kauno fakultetas sužavėjo bakalauro programa, kuri derino lietuvių filologijos ir reklamos studijas. Atrodė, kad greta savo meilės – literatūros – gausiu dar daugiau žinių, platesnį profesinį lauką. Bakalauro studijos išties labai patiko, daug sužinojau, patyriau, imponavo profesionalūs, draugiški dėstytojai. Bakalaurinį gyniausi jau šešis mėnesius besilaukdama sūnaus, tačiau dėstytojai, prodekanė prof. dr. Daiva Aliūkaitė paskatino nedelsti ir studijuoti lietuvių literatūros magistro programoje. Šiuos dvejus studijų metus atsimenu labai šiltai – dėstytojai itin palaikė, tačiau turėjau dirbti daug, lygiai su kitais studentais. Sūnus užmiega – o aš – prie mokslų. Buvo puikus laikas, įdomi medžiaga, geras grįžtamasis ryšys.