Aktualijos

Šį pavasarį VU Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos bakalauro studijų programos trečio kurso studentai doc. dr. Ingridos Šarkiūnaitės dėstomame Žmogiškųjų išteklių valdymo kurse gilino žinias apie personalo valdymo veiklas ir jas taikė praktikoje. Balandžio 20 d. keturios studentų komandos atliko praktinę užduotį apsilankydamos įmonėse UAB „Blue Solutions“, UAB „Tece Baltikum“, UAB „Softera Baltic“ ir UAB „BITĖ Lietuva“.

Studentai bendravo su įmonių atstovais ir domėjosi žmogiškųjų išteklių valdymo praktika, aiškinosi, kaip vyksta darbuotojų paieška, atranka, socializacija, motyvavimas, karjeros planavimas ir kitos žmogiškųjų išteklių valdymo veiklos. Buvo aptarta, kaip įmonės prisitaikė prie pandemijos iššūkių, kokios tvarumo iniciatyvos taikomos personalo valdyme ir kaip dirbtinis intelektas pasitelkiamas žmogiškųjų išteklių procesuose. Trumpųjų vizitų metu studentai ne tik geriau susipažino su įmonių veikla, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su specialistais, kurie dalijosi praktine patirtimi bei profesinėmis įžvalgomis. „Gavome daug vertingos informacijos apie žmogiškųjų išteklių valdymą įmonėje. Aistė Titė pasidalijo problemų sprendimo būdais ir iššūkiais, su kuriais susiduria praktikoje. Šis susitikimas padėjo suprasti, kad dirbant žmogiškųjų išteklių valdymo srityje dažnai tenka vadovautis žmogiškumu ir empatija, o ne vien teorinėmis žiniomis“, – apie susitikimo su UAB „Softera Baltic“ atstove naudą pasakojo studentė Monika Rimkutė.

Susitikimai įmonėse, bendravimas su darbuotojais ir jų darbo aplinkos pažinimas studentus ne tik įkvėpė, bet ir padėjo geriau suprasti personalo specialisto profesiją bei žmogiškųjų išteklių valdymo svarbą. „Buvo naudinga pamatyti, kaip teorinės žinios apie personalo valdymą taikomos verslo procesuose“, – teigė UAB „Tece Baltikum“ apsilankiusi studentė Ugnė Ipatova. Studentai turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikine darbo rinka ir jos ypatybėmis bei įgijo praktinių žinių, galinčių praversti planuojant profesinį kelią. Praktinę užduotį UAB „Blue Solutions“ atlikusios studentės Martynos Butkutės teigimu: „Buvo įdomu pamatyti, kaip veikia moderni organizacija ir kaip praktiškai taikomi žmogiškųjų išteklių valdymo principai. Sužinojome apie darbuotojų atranką, motyvavimo sistemas, darbo organizavimą ir darbo aplinkos kūrimą.“

Studentė Kamilė Pagojūtė pasakojo, kad vizito metu ją maloniai nustebino jauki ir pozityvi atmosfera. Įmonės darbuotojai supažindino studentus su darbo procesais ir papasakojo apie kasdienę organizacijos rutiną. „Darbuotojai pasirodė draugiški, motyvuoti ir atrodė, kad jiems iš tiesų patinka jų darbas bei rūpi įmonės veikla. Taip pat buvo įdomu sužinoti apie įmonės vidinius procesus ir tai, kiek dėmesio skiriama darbuotojų gerovei bei darbo aplinkai. Visa patirtis paliko labai gerą įspūdį“, – įspūdžiais apie susitikimą su UAB „BITĖ Lietuva“ dalijosi studentė.

Atsiskaitymui studentai pristatė parengtas ataskaitas, kuriose aptarė įmonių žmogiškųjų išteklių valdymo praktikas, išskyrė įdomiausius atvejus ir pateikė pavyzdžių. Jie taip pat dalijosi įspūdžiais apie priėmimą įmonėse, bendravimą su darbuotojais, organizacinę kultūrą ir darbo aplinką bei rengė praktines užduotis, paremtas labiausiai dėmesį patraukusiais personalo valdymo atvejais. Studentai pabrėžė, kad ši patirtis padėjo geriau suprasti žmogiškųjų išteklių valdymo teorijos ir praktikos ryšį bei suteikė naujų idėjų, žinių ir praktinių įgūdžių.

„Ar dirbtinis intelektas gali būti vystomas taip, kad atlieptų visuomenės kibernetinio saugumo ir tvaraus naudojimo lūkesčius?“ – klausė doc. dr. Kęstutis Driaunys gegužės 20 d. Vilniaus universiteto Kauno fakultete, pradėdamas dviejų tarptautinių projektų sinergijos renginį, sujungusį kibernetinio saugumo ir tvaraus, atsakingo DI vystymo kryptis.

Mokslinio projekto „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ („GAISO“) kartu su kompetencijos centru tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“ atstovai surengė edukacinį seminarą „Generate-SustAIn-StrOng: sinergija tarp kibernetinio saugumo ir tvaraus DI“. Renginys subūrė Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto ekspertus diskusijai apie dirbtinio intelekto vaidmenį organizacijų kibernetinio saugumo ekosistemoje. Seminaro pranešėjai aptarė DI taikymo galimybes, su tuo susijusias kibernetinio saugumo rizikas bei „SustAInWork“ kompetencijų centro veiklos kryptis. Taip pat diskutuota apie ateities duomenų apsaugos teisinio reguliavimo iššūkius ir galimus atsako į sparčiai besivystančias DI technologijas scenarijus.

2026 m. gegužės 20-21 d. vykusio pakartotinio balsavimo metu išrinktos Kauno fakulteto atstovės Vilniaus universiteto Senate:

• Prof. dr. Virginija Jurėnienė;
• Doc. dr. Ilona Kiaušienė.

Vilniaus universiteto centrinė rinkimų komisija 2026 m. gegužės 25 d. posėdyje nutarė įregistruoti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto senato narius.

Plačiau apie rinkimų rezultatus.

Kviečiame į nuotolines magistrantūros studijų konsultacijas. Studijų programų komitetų pirmininkai pristatys Kauno fakultete vykdomas studijų programas, atsakys į klausimus apie stojimo balus, finansavimo galimybes, stojimui reikalingus dokumentus ir ateities perspektyvas. VU Kauno fakultetas stojantiesiems siūlo 8 magistrantūros studijų programas iš kurių 3 vykdomos anglų kalba: tarptautinio verslo vadyba, tvariųjų finansų ekonomika ir meno vadyba.

Gegužės 27 d. 16.00–16.30 val. Meno vadybos programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 9 d. 16.00–16.30 val. Meno vadybos programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 9 d. 17.15–18.00 val. Finansų technologijų (FinTech) programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 9 d. 18.00–18.30 val. Tvariųjų finansų ekonomikos programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 10 d. 16.00–16.30 val. Marketingo ir pardavimų vadybos programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 10 d. 17.00–18.00 val. Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 11 d. 17.00–18.00 val. Viešojo diskurso lingvistikos: medijų retorikos ir komunikacijos programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Birželio 12 d. 13.00–14.00 val. Audiovizualinio vertimo programos pristatymas, nuoroda prisijungti

Vilniaus universiteto Kauno fakultete pradedamas įgyvendinti „Skaitmeninės žmogaus sąveikos tyrimų laboratorijos įsigijimo (CGBD)“ projektas (Nr. 211950810), kurio tikslas – įsigyti įrangą, susijusią su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška CGBD, siekiant pagerinti planuojamų MTEP veiklų kokybę. Projektą vykdo VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkai, projekto vadovė prof. Virginija Jurėnienė. 

Ketinama įsigyjama įranga bus skirta MTEP veikloms, susijusioms su „Europos horizonto“ programos kvietimu HORIZON-CL2-2021-DEMOCRACY-01 „Protecting and nurturing democracies“ teikta paraiška „Countering Gender Backlash in European Democracies“ (CGBD, Nr. 101060516). Teiktos „Europos horizonto“ paraiškos projekto tikslas buvo suprasti įvairių žmonių požiūrį į lyčių klausimus ir feministines vertybes, atsižvelgiant į skirtingus tarpusavyje susijusius veiksnius, tokius kaip lytis, seksualinė orientacija, migracijos statusas bei asmens pozicija politiniame spektre.

Įgyvendinus šį projektą, Vilniaus universitetas įgis platesnes galimybes vykdyti pažangius socialinių mokslų, žmogaus elgsenos, kritinės diskurso analizės, skaitmeninės komunikacijos ir virtualių aplinkų tyrimus. Bus sudarytos sąlygos plėtoti tarpdisciplininius tyrimus, jungiančius socialinius mokslus, dirbtinį intelektą, NLP metodus ir elgsenos analizę, taip stiprinant mokslininkų tarptautinį konkurencingumą.
Išplėsta skaitmeninės žmogaus sąveikos tyrimų bazė leis aktyviau įsitraukti į būsimų „Europos horizontas“ kvietimų konsorciumus demokratijos, lyčių lygybės, socialinių inovacijų ir žmogaus elgsenos tyrimų tematika bei pritraukti didesnį tarptautinį finansavimą į Lietuvą.

Vilniaus universitetas įsipareigoja per trejus metus pateikti bent vieną „Europos horizonto“ paraišką, susijusią su žmogaus elgsenos, demokratijos ar lyčių lygybės tyrimais, galimai tęsiant ankstesnės paraiškos tematiką išplėstine apimtimi.

Planuojama vykdyti tyrimus, apimančius lyčių lygybės ir feminizmo sampratų analizę, jų raišką demokratinėse erdvėse bei kritinės diskurso analizės metodų taikymą. Bus atliekami literatūros ir dokumentų tyrimai, kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, interviu, apklausos ir palyginamoji analizė, siekiant nustatyti tendencijas, prieštaravimus bei socialinio pasipriešinimo priežastis ir rengti rekomendacijas demokratinių vertybių stiprinimui.

Planuojama sukurti skaitmeninės žmogaus sąveikos tyrimų laboratoriją, kurią sudarys specializuotos elgsenos tyrimų ir duomenų analizės priemonės bei įranga virtualių aplinkų kūrimui ir modeliavimui. Tyrimuose bus taikomi akių sekimo, fiziologinių signalų, veido išraiškų analizės ir kiti biometriniai metodai, leidžiantys fiksuoti neverbalines reakcijas skaitmeninėse aplinkose.

Taip pat bus įsigyta įranga ir programinės priemonės, skirtos virtualių ir papildytos realybės aplinkų kūrimui, trimačiam modeliavimui, judesių fiksavimui, holografiniam vizualizavimui bei interaktyvioms simuliacijoms. Tai leis kurti tiksliai rekonstruotas aplinkas žmogaus elgsenos, emocijų, socialinių kompetencijų tyrimams.

Sukurta infrastruktūra bus naudojama elgsenos tyrimams virtualiose ir mišrios realybės aplinkose, kritinės diskurso analizės plėtrai, socialinių situacijų modeliavimui ir eksperimentinių intervencijų vertinimui.

Šiuo įrangos įsigijimo projektu taip pat siekiama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis ir inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi bei didinti šalies tarptautinį konkurencingumą – įgyvendinimo. Projektas taip pat prisidės prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano veiksmų, susijusių su Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ stiprinimu, bei prie 2021–2030 m. Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ įgyvendinimo.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų investicijų programos „NextGenerationEU“ lėšomis.