Aktualijos

Lietuvos aukštosios mokyklos neretai kritikuojamos dėl to, kad ką tik studijas baigusių specialistų kvalifikacija neatitinka realių darbo rinkos poreikių. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. Dovilė Balevičienė ir doktorantė Viltė Lubytė-Sinkevičienė teigia priešingai ir atkreipia dėmesį, kad mokslus neseniai baigusiems studentams pasireikšti dažnai trukdo klaidingas darbdavių požiūris ir ydinga darbo kultūra.

VU mokslininkės pastebi, kad jaunų specialistų turimos teorinės žinios dar gan dažnai lieka neišnaudotos. Tai gali lemti menkos ar pasenusios darbdavių vadybos žinios, informacijos apie teorinių modelių praktinį pritaikomumą stoka. Negalima atmesti ir žmogiškojo kriterijaus, kai sąmoningai vengiama didelių organizacinių pokyčių dėl jų sukeliamo streso, nes ir įsišakniję įprasti veiklos modeliai duoda rezultatus, o naujo specialisto siūlymams dar trūksta vadovo ir komandos pripažinimo.

2025 m. rugpjūčio 25 d. baigiamas vykdyti EK finansuotas projektas OPUS - Open and Universal Science (nr. 101058471), kurio pagrindinis tikslas buvo sukurti mokslinių tyrimų / tyrėjų vertinimo reformos koordinavimo ir palaikymo priemones ir kuriame vienu iš 18 partnerių buvo VU Kauno fakultetas. Projekto dalyvių, ypač organizacijų, kurios pilotavo įvairias mokslo rezultatų vertinimo praktikas taikant atvirojo mokslo kriterijus, patirtis rodo, kad atvirojo mokslo dimensijos gali būti integruotos tiek mokslo  tyrimus vykdančių, tiek finansuojančių organizacijų kontekste.

VU KnF projektą vykdančios mokslininkės dr. Aurelija Novelskaitė ir dr. Raminta Pučėtaitė šiame projekte turėjo užduotį pasiūlyti pilotinėms organizacijoms rodiklius, kurie prisidėtų prie lyčių lygybės moksle užtikrinimo įgyvendinant atvirojo mokslo skatinimo procesus. Praktikoje tai nebuvo lengva, nes kiekviena organizacija turėjo skirtingą lyčių lygybės bei atvirojo mokslo politiką ir jų įgyvendinimo planus, skyrėsi savo veiklos specifika, ne visi partneriai norėjo integruoti šias dvi sritis, nors jos ir susijusios.

Šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) aktyviai taikomas įvairiose profesinėse srityse – nuo teisės iki medicinos – vis dažniau svarstoma, ar jis gali pakeisti žmogų-profesionalą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto Audiovizualinio vertimo doktorantė Brigita Brasienė ir jos vadovė prof. Danguolė Satkauskaitė analizuoja lietuviškai dubliuotus animacinius filmus ir neabejoja, kad DI liks tik profesionalaus vertėjo pagalbininku. Bent jau kol kas žmogaus gebėjimas valdyti žodžių žaismą, o ypač vaizdažodines metaforas, kai humoristinis efektas pasiekiamas derinant kalbinę raišką ir vaizdą, algoritmui yra neįveikiama užduotis.

„Kalbant apie dirbtinį intelektą labai svarbu suprasti, kad jis mokosi iš jau esamos informacijos ir imituoja žmones ir jų kalbą. Tai reiškia, kad jis pats nekuria, todėl vertėjo gebėjimas atpažinti, suprasti ir kūrybiškai perteikti žodžių žaismą yra sritis, kuri dirbtiniam intelektui nėra įveikiama“, – aiškina doktorantė B. Brasienė.

Pasak jos, neverta net kalbėti apie dirbtinio intelekto gebėjimus susidoroti su vaizdažodinio žaismo vertimu, kuris užkoduotas dviejose semiotinėse sistemose, t. y. sakytinėje arba rašytinėje kalboje ir vaizde. O atliekami audiovizualinio vertimo tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kad animacijoje gausu žodinio ir vaizdažodinio žaismo, todėl šios srities profesionalai gali būti ramūs dėl savo pozicijos darbo rinkoje.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos „Marketingas ir pardavimų vadyba“ dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika kartu su antro kurso magistrantais jau ketverius metus aktyviai bendradarbiauja su smulkiojo ir vidutinio dydžio verslo įmonėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Šios akademinės iniciatyvos „Jūsų prekės ženklui tobulinti“ patirtys atskleidžia svarbų aspektą – dažnai dėl taupumo ar nepasitikėjimo išorės specialistais organizacijos bando savo įvaizdį kurti savarankiškai, tačiau rezultatai neretai būna neaiškūs arba neatitinkantys tikslinės auditorijos lūkesčių.

Prekės ženklo asmenybė – strateginės komunikacijos kertinis akmuo

Vis dar išlieka klaidingas požiūris, ypač nevyriausybinėse organizacijose, socialiniuose versluose bei bendruomeninėse iniciatyvose, kad marketingas nėra būtinas arba aktualus. Tačiau, pasak doc. dr. G. Romeikos, net neturint tiesioginio komercinio tikslo būtina aiškiai formuoti ir valdyti prekės ženklo tapatybę, nes kitaip auditorija prekės ženklą supras savaip, nepriklausomai nuo organizacijos vertybių ir misijos.

„Prekės ženklo asmenybė – tai intelektualinis ir emocinis ryšys, kurį prekės ženklas užmezga su savo auditorija. Ji susidaro ne tik iš vizualinio identiteto ar šūkio, bet ir iš bendros komunikacijos strategijos, tono, elgesio bei to, kaip prekės ženklas verčia auditoriją jaustis. Net jei organizacija aktyviai nekuria savo įvaizdžio, ji turi aiškiai ir nuosekliai komunikuoti savo vertybes, kad išvengtų klaidingų interpretacijų“, – pabrėžia jis.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) reikšmei švietimo, darbo rinkos ir visuomenėse srityse, vis aktualiau nuosekliai ir kryptingai stiprinti pedagogų bei kitų sričių specialistų kompetencijas. DI diegimas mokymo(si) procese keičia tradicinį ugdymo modelį, skatindamas integruoti kuo daugiau suasmenintų, dinamiškų ir technologijomis grįstų mokymosi praktikų.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose, tarptautiniuose renginiuose. VU KnF dėstytojos doc. dr. Dovilė Vengalienė, lekt. Giedrė Dubauskienė ir prof. dr. Danguolė Satkauskaitė neseniai grįžo iš kvalifikacijos kėlimo kursų aukštųjų ir profesinių mokyklų dėstytojams Portugalijoje bei vasaros akademijoje Vokietijoje. Abiejų programų tikslai buvo panašūs: gilinti dalyvių teorines ir praktines žinias apie DI taikymo galimybes švietimo bei kitose profesinėse srityse, plėtoti kritinį požiūrį į technologijų integracijos poveikį bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą žinių kūrimo ir sklaidos kontekste.