Pradžia: 2023-03-23 13:00
Pabaiga: 2023-03-23 14:30

2023.03.23 Užduotys dešiniąjam smegenų pusrutuliuiVilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Dvidešimt septintasis prof. Vlado K. Gronsko seminaras įvyks 2023 m. kovo 23 d. 13.00 val. VeGa aud. ir per Microsoft Teams platformą: https://bit.ly/3mB8x0q  Jo tema „Paveikslėliai — užduotys dešiniąjam smegenų pusrutuliui“.

Seminarą ves ISM vyr. lektorius Juozas Granskas. Dar 1994 metais kartu su A. Chmieliausku jis parengė leidinį, skirtą KTU Administravimo fakulteto studentams „Quattro Pro biznio uždaviniams spręsti“. Maketo ir iliustracijų kokybė paliko gerą įspūdį kolegoms, kurie ėmė kreiptis pagalbos, todėl Juozui nebeliko kitos išeities kaip tobulinti savo įgūdžius ir talkininkauti leidybos procese. Disertacijų, projektų ataskaitų, monografijų, vadovėlių, kuriems paveikslėlius parengė Juozas Granskas, sąrašas per ilgas čia pateikti, bet kelis pavyzdžius galima paminėti. Tai:

Čiegis Remigijus. Makroekonomika. Vilniaus universitetas, 2012.
Būda Vytautas, Granskas Juozas. Diskretieji ekonominiai modeliai. Leidykla TEV, 2015.
Ekonomikos ir finansų užduotys su sprendimais. ISM, 2018.
Kristina Aldošina, Marius Kušlys. Statinio ir dinaminio optimizavimo ekonomikoje pagrindai. ISM, 2021.

Paklaustas ko tikėtis dvidešimt septintojo seminaro dalyviams, Juozas Granskas pateikė tokį atsakymą.

Pavadinimas susijęs su teorija, kad smegenų pusrutulių aktyvumas priklauso nuo vykdomų užduočių. Kairysis pusrutulis daugiau užsiima teksto/garsų vertimu į kalbą bei prasmės suteikimu, o dešinysis — emocijų, formų ir vaizdų apdorojimu. Mes apsiribosime paveikslėliais, kurie papildo spausdintą ar balsu perteikiamą tekstą. Mūsų nuomone, paveikslėliai tekste įdarbina abu smegenų pusrutulius taip skatindami loginį mąstymą ir dalyko suvokimą.

Kadangi žadu remtis asmenine patirtimi, tai apsiribosiu diagramomis ir piešiniais/brėžiniais. Diagramas sudarinėjame visi ir gana dažnai, kuo ir galima aiškinti vis dar pasitaikančius nevykusius dizaino sprendimus. Kiekviena diagrama sudaroma iš duomenų lentelės, bet skaitytojas šiuos objektus mato skirtingai. Diagramos pagrindinis privalumas — greitas suvokimas. Bet jis atsiranda tik kruopščiai suplanavus ir priėmus gerus dizaino sprendimus, iškeliančius į pirmą planą bendrą įspūdį, o ne detales.

Aš rekomenduoju minimalizmą kaip dizaino filosofiją. „Mažiau yra geriau“ principas veiksmingas pasirenkant pagrindinius dizaino sprendimus. Strateginis spalvų naudojimas, tik prasmingas kontrastas, signalo ir fono santykis, baltos spalvos pusiausvyra padeda susitvarkyti detales.

Kokybiška diagrama perduoda žinutę. Jai sukonstruoti dažniausiai naudojami šie elementai: sutvarkytas sąrašas (arba kontekstas), skirstinys (histograma), matematinis modelis (funkcijos), struktūra, palyginimas, laiko eilutė, regresijos kreivė. Diagramos tipo atitikimas turimiems duomenims nulemia paveikslėlio efektyvumą. Pluoštas diagramų pavyzdžių iliustruos sunkumus, dizaino nesėkmes ir rekomendacijas.

Piešinio žinutę dažnai sudaro: paaiškinimas, struktūra, procesas, palyginimas, metafora arba emocinis fonas, matematinis objektas. Kadangi piešinėlio idėjos autorius nebūtinai ją realizuoja asmeniškai, į technines galimybes ir/arba reikalingą darbo laiką iš pradžių nekreipiama dėmesio. Aš rekomenduoju atsižvelgti bent jau į publikacijos lapo dydį. Tikiuosi, kad kruopščiai parinkti pavyzdžiai ne tik padės supažindinti su dizaino sprendimais, rekomendacijomis, bet ir paskatins seminaro dalyvių kūrybiškumą.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku