Pradžia: 2023-04-27 15:00
Pabaiga: 2023-04-27 16:30

2023.04.27 Girdzijausko seminarasVilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Dvidešimt devintasis seminaras įvyks 2023 m. balandžio 27 d. 15.00 val. VeGa aud. ir per Microsoft Teams platformą: https://bit.ly/3MMS58e. Seminaro tema „Finansinio prisotinimo teorija, kaip maržinalistinės revoliucijos tęsinys: trys ekonominių burbulų tipai“.

Seminarą ves VU afilijuotasis prof. Stasys Girdzijauskas. Jis sukūrė ir išplėtojo logistinę kapitalo valdymo teoriją, vėliau pertvarkytą į finansinio prisotinimo teoriją. Profesorius šioje tematikoje yra publikavęs 3 monografijas, daugiau nei 50 straipsnių (dauguma anglų kalba, iš jų apie 20 turi ISI indeksą, pagal to meto reikalavimus), paskelbė seriją straipsnių populiarioje spaudoje, skaitė kelias dešimtis viešų paskaitų įvairiose įstaigose ir organizacijose, bendradarbiauja su žurnalais Investuok, Spectrum ir kt. Šioje tematikoje buvo apgintos 4 disertacijos. Tarp mokslinių straipsnių bendraautorių yra akademikai A. Buračas ir F. Ivanauskas. Rengiant straipsnius ir monografijas taip pat buvo bendradarbiauta su akademikais R. Čiegiu ir E. Zavadsku, profesoriais V. Sakalausku, D. Štreimikiene, R. Čiegiu, J. Čepinskiu, G. Garšva, V. Boguslausku, D. Grundey, V. Gronsku, A. Mikalauskiene, L. Šimanskiene, R. Simučiu, Verslo konfederacijos viceprezidentu, investuotoju M. Dubnikovu ir daugeliu kitų žymių specialistų.

Ko dvidešimt devintajame seminare gali tikėtis jo dalyviai? Kad būtų šiek tiek praskleista užsklanda, trumpai apie problematiką, kuri bus nagrinėjama seminare „Finansinio prisotinimo teorija, kaip maržinalistinės revoliucijos tęsinys: trys ekonominių burbulų tipai“.

Istoriškai maržinalizmas tapatinamas su ribinio naudingumo ar ribinio produktyvumo teorijų atsiradimu, kurios vedė į ekonominės pusiausvyros sistemos sukūrimą. Maržinalinės revoliucijos ištakas lemia trys tendencijos: vertės teorijos srityje – naudingumas kaip vertės pagrindas, metodologijoje – dedukcinio metodo įtvirtinimas, o analizėje – tendencija naudoti matematinius diferencialinio skaičiavimo metodus. Maržinalizmo teorijos pradininkų pasiekimai, amžininkų nebuvo tinkamai įvertinti, nebuvo laikomi revoliuciniais ir ilgą laiką liko ekonominių tyrimų periferijoje. Tam tikra dalimi tai lėmė statistikos metodų paplitimas ir ekonometrijos mokslo iškilimas. Nežiūrint mokslo pažangos ekonomika susidūrė su sunkiai sprendžiamomis problemomis – raidos netolygumais, krizėmis ir pan. Tai ir lėmė, kad maržinalizmas tapo tiltu į ateities ekonomikos mokslą.

Pratęsiant maržinalistinę tradicija prieš 20m. buvo sukurti prisotinimo procentai. Jų pagalba buvo rasti nauji reiškiniai. Vienas jų, – prisotinimo paradoksas, gaunamas diskontuojant pinigų srautus prisotinimo procentų pagalba. Be to prisotinimo  procentai  gali būti pertvarkyti į pasiūlos  funkciją, bendrąją naudingumo funkciją ir paklausos funkciją. Svarbu pabrėžti, kad pasiūlos funkcija kildinama tiesiogiai iš soties paradokso. Be to pasiūlos ir paklausos funkcijos gali būti transformuotos į visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos funkcijas.

Esminė finansinio prisotinimo teorijos žinia yra tai, kad buvo sukurtas naujo tipo  rinkos pusiausvyros modelis. Naujasis rinkos (ekonomikos) pusiausvyros modelis leidžia identifikuoti ekonominius burbulus. Išskiriami trys burbulų tipai: kainų, finansinis-rezonansinis, ir infliacinis. Kiekvienas burbulo tipas turi savo specifiką ir skiriasi nuo kitų. Infliacinis burbulas yra makroekonominis fenomenas, finansinis-rezonansinis burbulas yra mikroekonominis (pavienių rinkų) reiškinys, o kainų burbulas yra retų ir labai paklausių prekių savybė.

Kainų burbulai plačiai aptariami nagrinėjant vandens-deimantų paradoksą. Jie apima retas prekes – archeologinius ar kolekcionavimo objektus, unikalius meno kūrinius, retus deimantus ir pan. Pavyzdžiui Alberto Giacometti  modernistinė bronzinė skulptūra „Rodantis žmogus“ (Homme signalent) Londono aukcione 2015  m buvo parduotas už 141,285 mln. dolerių.

Kainų burbulas remiasi tuo, kad pasiūloje, paprastai, dalyvauja vienintelė prekė. Dėl to rinkos pusiausvyros modelyje pasiūlos funkcija (S) tampa vertikalia tiese, o kainą tada lemia paklausos stiprumas.

Finansinis-rezonansinis burbulas charakteringas tuo, kad jis atsiranda tik finansiškai prisotinus rinką. Buvo nustatyta, kad rinkos prisotinimas paverčia ją deficitine rinka. Tokioje rinkoje kiekviena investicija, soties fenomeno poveikio dėka, sukelia naują augimą skatinantį impulsą. Sužadinti augimo lūkesčiai grįžtamojo ryšio dėka stiprina paklausą. Nauja investicija pakartoja ankstesnį kainos augimo ciklą ir jį sustiprina. Reguliarus intensyvus investavimas sužadina kainos augimo rezonansą – finansinį burbulą.

Apskritai investavimas yra chaotiškas procesas, tačiau didelis investavimo intensyvumas pasireiškus minios efektui ir autosinchronizacijai sukuria kvazi-rezonansinį reiškinį.

Infliacinis burbulas gali būti vertinamas dvejopai – tiek mikroekonominiu, tiek ir makroekonominiu aspektu.

Žiūrint mikroekonominiu aspektu galima teigti, kad nei kainų, nei finansinis burbulai pavieniui infliacijos nesukuria.  Infliaciją sukuria tokių burbulų visuma. Todėl infliacinis burbulas bus tuomet, kai finansiniai-rezonansiniai burbulai pasireikš daugeliui šalies ekonominių rinkų vienu metu. Tuomet agreguojant pavienius finansinius-rezonansinius burbulus gauname infliacinį burbulą ir tuo pačiu paklausos sukeltą infliaciją.

Pasitelkus visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos sąvokas infliacinį burbulą galima nagrinėti ir makroekonominėmis priemonėmis. Tokia galimybė egzistuoja todėl, kad tiek kapitalas rinkoje, tiek bendrasis produktas šalies ekonomikoje modeliuojami tomis pačiomis priemonėmis – paprastaisiais, sudėtiniais ar prisotinimo procentais (palūkanomis). Tik modeliuojant visos ekonomikos procesus naudojami agreguotieji rodikliai. Pažymėtina, kad pastaruoju atveju vietoj potencialiojo kapitalo naudojamas potencialusis BVP.

Tokiu būdu finansinis prisotinimas ir kiti tarpusavyje susieti veiksniai sudaro prielaidas infliacinio burbulo susiformavimui.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis