Pranas Povilaitis foto2Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programos pirmakursis Pranas Povilaitis pasakoja, kad kibernetikos sritimi itin susidomėjo tuomet, kai atkreipė dėmesį į gausėjantį nusikaltimų mastą internete. Teisės bakalauro diplomą prieš du su puse metų gavęs studentas pasirinko dar vienas bakalauro studijas. Šį kartą išsirinko Kauno fakultete vykdomą bakalauro studijų programą Informacinės sistemos ir kibernetinė sauga. Kviečiame skaityti P. Povilaičio istoriją apie studijų pasirinkimą, susidomėjimą kibernetika ir sužinoti, kaip sekasi studijuoti.

Kaip susidomėjote kibernetinio saugumo sritimi?

Dirbdamas teisėsaugoje supratau, kad kibernetiniame pasaulyje, lygiai taip pat kaip ir realiame gyvenime, vyksta nusikaltimai. Pradėjau domėtis kibernetika ir supratau, kad ši sritis labai plati. Kuo daugiau domėjausi minėta tema, tuo labiau norėjau sužinoti dar daugiau, todėl nusprendžiau paieškoti, kur galėčiau įgyti šios srities išsilavinimą. Taip atradau VU Kauno fakultete vykdomą programą.

Tobulėti galima įvairiai: siūlomi įvairūs kursai, laipsnio nesuteikiančios arba laipsnį suteikiančios studijos. Kodėl pasirinkote studijuoti laipsnį suteikiančias studijas?

Pasirinkau šias studijas, o ne tam tikrus kvalifikacijos tobulinimo kursus, nes minėtos studijos vykdomos tarptautiniu lygmeniu pripažintame Vilniaus universitete, taip siekiu išmėginti save. Pirmojo bakalauro studijų metu, kaip minėjau, studijavau teisę, o Informacinių sistemų ir kibernetinės saugos studijų metu tenka daugiau mokytis  tiksliųjų dalykų, todėl noriu lavinti savo mąstymą šia linkme. Esu įsitikinęs, kad ilgiau trunkančios studijos padės labiau  išlavinti norimas kompetencijas ir įgyti daugiau žinių apie kibernetikos sritį.

Ar studijuoti po tam tikro laiko tarpo yra lengviau / sunkiau? Gal kaip tik, yra daugiau motyvacijos siekti žinių ir daugiau mokotės? Ar apskritai, sunku vėl išmokti mokytis?

Šios studijos skiriasi nuo mano pirmojo bakalauro tiksliųjų dalykų – jų apimtis didesnė, todėl studijuoti tikrai nėra lengva. Reikia matematikos, kurią mokiausi tik mokykloje. O nuo to laiko praėjo jau 6,5 metų, todėl sunkiau prisiminti įvairius niuansus. Nors prisiversti vėl mokytis ir skirti tam nemažai laiko nėra sunku, nes, kaip minėjau, šis dalykas domina, todėl natūraliai yra motyvacija skirti tam daugiau laiko.

Kaip pavyksta suderinti darbą ir studijas?

Darbe turiu galimybę pasirinkti pamainos laiką, todėl nuo 8 ryto lankau paskaitas, o popietėmis dirbu. Kartais sudėtinga: būna dienų, kai 8 ryto išeinu į studijas o po jų į darbą. Tokiomis dienomis į namus grįžtu tik 22 valandą vakaro. Kitomis dienomis lengviau, nes dauguma paskaitų vyksta nuotoliu.

Tai jau antrosios bakalauro studijos. Ar lengvai ryžotės? Ar jūsų pavyzdys sulaukia aplinkinių reakcijų?

Suprantu, kad studijuoti bakalaurą antrą kartą yra iššūkis ne tik man, juk vis dėlto tai atima nemažai laiko ir pastangų, todėl esu sulaukęs aplinkinių paskatinimų, kad einu teisingu keliu.

Galbūt savo pasirinkimu motyvavote draugus, pažįstamus?

Esu apie tai kalbėjęs ir su artimais draugais, skatinau domėtis naujais dalykais ir pagalvoti apie kibernetinę saugą.

Studijuojate jau kurį laiką, tad galbūt galite pasidalinti, kuo jau patobulėjote, praplėtėte savo akiratį? Kuo skiriasi studijos dabar ir anksčiau, kai jūs mokėtės kitur?

Studijuoju dar gana neilgai – beveik pusmetį. Atkreipiau dėmesį, kad šiose studijose, skirtingai nei pirmųjų bakalauro studijų metu, yra labai daug praktinių dalykų. Kiekvieną teorijos paskaitą dažniausiai papildo praktinis užsiėmimas, todėl greičiau įtvirtinamos žinios, o studijuojamas dalykas tampa dar įdomesniu.

Kaip manote, kiek įtakos sprendimui nebestudijuoti toliau kyla iš baimės?

Manau, kad baimė ir turi didžiausią įtaką tokiems sprendimams. Taip pat įtakos gali turėti ir finansinis įsipareigojimas, jei jau yra išnaudota galimybė studijuoti nemokamai ir nebegalima pretenduoti į tokias studijas antrą kartą.

Ką patartumėte žmogui, kuris stovi ant to pasirinkimo slenksčio ir dvejoja?

Patarimas, vis dar svarstantiems – nedvejoti. Kadangi tai susiję su pačio asmens tobulėjimu, tikrai geriau pabandyti, o ne likusį laiką galvoti apie tai, kas būtų, jei būčiau tam pasiryžęs.  

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos