Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba pirmo kurso studentė Ugnė Šimonėlytė studijas pasirinko įvertinusi įgytą patirtį mokykloje ir už jos ribų, tad galimybė gilinti žinias ekonomikos ir vadybos srityse (ir dar toje pačioje studijų programoje) ne tik maloniai nustebino, bet ir nudžiugino. Nors studijas pradėjo tik rudenį, studentė jau susidarė tam tikrą nuomonę, kuria mielai pasidalino.
Kas lėmė jūsų studijų pasirinkimą?
Apie studijų kryptį teko galvoti ne vienerius metus. Dvyliktoje klasėje buvau įsitikinusi, kad nežinau, ko noriu. Praėjus panikai pabandžiau peržvelgti, ką per gyvenimą esu nuveikusi, kokia kryptimi ėjau iki šiol. Pastebėjau, kad visuomet dalyvavau socialinėje veikloje: buvau moksleivių prezidentė, tarybos narė, teko savanoriauti Lietuvos moksleivių sąjungoje. Supratau, kad jau turiu socialinių ir vadybos žinių, kurias norėčiau tobulinti toliau. Taip pat mokykloje sekėsi ir domino ekonomika, tad nustebau, kai sužinojau, kad Kauno fakultete vykdomoje studijų programoje sudaroma galimybė mokytis mėgstamų dalykų.
Ar lengva išsirinkti studijų programą, kai dvejoji? Kokie svarbiausi dalykai buvo šios programos apraše, kurie patraukė jūsų dėmesį?
Dvejojimas yra kiekvieno dvyliktoko pakeleivis, daugumai stresą kelia ne tik egzaminai, prisideda ir studijų programos pasirinkimas. Tikrai buvau viena iš tų, kuri dvejojo, todėl galiu sakyti, kad nelengva suprasti ko nori, kai dažniausiai net nežinai, ko nori. Tačiau, kiekvienas turime kažkokią kryptį galvoje, kuri mus nors šiek tiek domina. Kadangi aš svarsčiau tarp ekonomikos ir politikos mokslų, man tikrai padėjo programos aprašas. Ekonomikos ir vadybos programos planas yra nepaprastai platus. Mane pradžiugino, kad anglų kalbos bus mokoma C1 lygiu, taip pat bus vadybos, rinkodaros, tarptautinės ekonomikos ir net verslo teisės dalykų, kurie tik užtikrins, kad studijuodama ekonomiką ir vadybą gausiu itin platų ir įdomų išsilavinimą.
Ar miestas turėjo įtakos studijų pasirinkimui?
Tiesa pasakius, tikrai dvejojau tarp Vilniaus ir Kauno fakultetų. Ilgai šį pasirinkimą teko svarstyti, tačiau galiausiai padariau išvadas, kad mane traukia Kauno fakultete esanti studijų programa Ekonomika ir vadyba, o Vilnius mane traukė kaip miestas. Tikriausiai, galima sakyti, kad tiksliai nežinojau, ar noriu studijuoti Kauno fakultete, tačiau daugiau privalumų vis dėlto radau Kaune. Kol kas savo pasirinkimu džiaugiuosi.
Kaip manote, ko jau išmokote per pirmąjį studijų pusmetį?
Su kursiokais dažnai diskutuojame, ką dabar galėtumėme pasiūlyti darbdaviui. Šios diskusijos nelaimi niekas, nes pusmetį pasimokęs studentas turi per mažai žinių, tačiau su šia mintimi nesutikčiau. Iš tiesų, daugelis per pusmetį sužinojome daugiau nei mokykloje per keliolika metų. Gal ne taip drąsiai, bet įmonės vadovui galime duoti keletą pradedančiojo ekonomisto patarimų apie kintamus ir pastoviuosius kaštus, arba paaiškinti individualios įmonės privalumus ir trūkumus. Todėl manau, jei galime diskutuoti ir dalintis sukauptomis žiniomis, tai tikriausiai galime tvirtinti, kad jau žinome daugiau.
Kokių įgūdžių tikitės įgyti? Kaip manote, ar šias studijas baigęs asmuo gali dirbti tik su ekonomika ir vadyba susijusiose srityse?
Iš šių studijų tikiuosi įgyti kritiško, analitinio mąstymo, kurį galėčiau pritaikyti ateities darbovietėje. Šios studijos yra nepaprastai plataus profilio. Su draugais juokaujame, kad pabaigę bakalaurą galėtumėme dalyvauti „Auksinio proto“ žaidime, nes studijos stipriai praplečia pasaulėžiūrą ir anksčiau įgytas žinias. Tačiau svarbu paminėti, kad nors ir sakau, kad studijos yra plataus profilio, tai nereiškia, kad jos nėra struktūrizuotos ir nesisieja viena su kita. Priešingai, visi dalykai labai papildo vienas kitą ir dera tarpusavyje. Tad po studijų galima dirbti ir darbovietėse, kurios siejasi su socialiniu darbu.
Koks dalykas, kurio mokotės šį pusmetį, jums įsiminė arba nustebino?
Nustebino Mikroekonomikos dalykas. Skaitydama straipsnius ar žiūrėdama žinias per televiziją, pradėjau kritiškiau vertinti pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, kai stebėjau pokalbį apie kylančias medienos kainas. Iškart prisiminiau paskaitas ir pradėjau analizuoti, kokios galėtų būti to priežastys ir, ar tikrai jos būtent tokios, kurias išsako kalbinti pašnekovai.
Kuo studijos universitete skiriasi nuo mokymosi mokykloje? Ar čia daugiau reikia mokytis pačiam? Galbūt kitoks santykis su dėstytojais?
Studijos nuo mokyklos turi savų panašumų ir skirtumų, tačiau tikriausiai daugiau skirtumų. Universitete pradedi jausti didesnę atsakomybę už savo išsilavinimą. Dėstytojai labai noriai padeda ir suteikia reikiamą informaciją, tačiau čia viskas priklauso nuo tavęs, ar tu ją priimsi, ar ne. Pats nusprendi, ar dalyvausi, ar nedalyvausi paskaitoje. Universitete teoriškai mokytis yra laisviau nei mokykloje, bent jau man, tačiau čia supranti, kad gautas žinias taikysi savo darbovietėje, todėl spaudimas klausyti ir būti atsakingu yra didesnis. Universitete ypač džiaugiuosi vertinimo sistema: kai galutinį dalyko balą sudaro ne vien egzaminas, bet ir kitokių rūšių atsiskaitymai (tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai, referatai). Tad gerokai mažiau baimių egzaminų metu.
Ar kiekvienas, galvojantis apie būsimas studijas, galėtų studijuoti šioje studijų programoje?
Šios studijos galėtų tikti žmogui, kuris domisi įmonių veikla, kūrimu, svajoja tapti politiku, banko darbuotoju, kuris nori suprasti kolektyvo valdymo specifiką, geba bendrauti (nesvarbu, ar esate komunikuoti mėgstantis žmogus, ar ne), yra linkęs analizuoti gautą informaciją.