„Baigiau bakalauro studijų programą Lietuvių filologija ir reklama, tad magistrantūros studijų programa o Viešojo diskurso lingvistika (VDL) atrodė kaip logiškas tęsinys: išties sudomino kalbiniai tyrimai, o magistro studijos buvo akivaizdi galimybė jų imtis, nagrinėti dar nenagrinėtas temas. Per ketverius bakalauro studijų metus supratau, kad galima pasitikėti Vilniaus universiteto Kauno fakultetu ne tik kaip jaukia vieta, bet ir kaip rimta mokslo įstaiga; neabejojau dėstytojų kompetencija“, – teigia Kauno fakulteto absolventas, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre dirbantis jaun. mokslo darbuotojas Žydrūnas Šidlauskas. Kviečiame skaityti ir sužinoti, kam rekomenduojama rinktis magistrantūros studijas bei kokią vertę visuomenei kuria kalbinius tyrimus atliekantys mokslininkai.
Kodėl pasirinkote studijuoti Kauno fakultete vykdomoje studijų programoje Lietuvių filologija ir reklama?
Besimokant mokykloje puikiai sekėsi kalbos dalykai. Be to, pastebėjau, kad įvairiose srityse yra didelis tekstų poreikis. Lietuvių filologijos ir reklamos studijose išryškėja du aspektai: kalba yra ir tyrimo objektas, ir priemonė. Kitaip tariant, galima ir tirti kalbą, ir pasitelkti ją kaip priemonę įvairiems tekstiniams (ir ne tik) žanrams kurti.
Įgijote ir magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika diplomą. Kam rekomenduotumėte rinktis šias magistrantūros studijas?
Rekomenduotina studijuoti pirmiausia tiems, kurie labiau linksta ne į literatūrinę, o į kalbinę pusę. Tačiau tai nebūtinai yra mokslininko kelias. Svarbu suprasti, kad studijos skatina mąstyti, tobulėti, vadinasi, galimybių laukas darbo rinkoje gerokai išsiplečia.
Kokioje srityje, jūsų nuomone, galės dirbti VDL studijų programą baigęs studentas?
Minėta studijų programa labai palanki siekiant mokslininko karjeros, tačiau studijų metu įgytos žinios gali praversti įvairiose veiklos sferose – valstybinėse įstaigose, verslo įmonėse ir kt.
Kokios magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos ypač praverčia studijuojant doktorantūroje bei dirbant Lietuvių kalbos institute?
Magistrantūros studijų metu giliau susipažįstama su kalbos procesais ir apskritai jos gyvastimi – nuo terminologijos problematikos iki teksto vaidmens žiniasklaidos žanruose.
Studijų metu gilintasi į kalbotyros aspektus. Šios žinios pasirodė ne tik naudingos, bet ir būtinos studijuojant doktorantūroje.
Rengta daug įvairių prezentacijų – tai reikalauja ieškoti rimtos informacijos, ją visapusiškai apdoroti ir kokybiškai pateikti; per paskaitas daug diskutuota. Šie pagrindai ypač praverčia ruošiantis mokslinėms konferencijoms.
Pasidalykite atliekamais tyrimais, kurie parodytų, kokią vertę visuomenei kuria Geolingvistikos centro mokslininkai.
Geolingvistiniai tyrimai neatsiejami nuo ekspedicijų. Jų metu kalbinami vietiniai gyventojai, fiksuojamas vietovės kalbinis kraštovaizdis (pavyzdžiui, viešieji užrašai), aiškinamasi, koks yra moksleivių požiūris į kalbos variantus.
Nuo 2020 m. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre vykdant projektą Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelio sukūrimas (finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, projekto vadovė dr. Agnė Čepaitienė) sukurtas Tarmynas – GIS (geografinių informacinių sistemų) metodais paremtas duomenų bazės modelis. Čia patenka ekspedicijų medžiaga – garso įrašai, nuotraukos (taip pat keliami ir seni, XX a. surinkti kalbiniai duomenys).
Vertė, galima sakyti, yra keliasluoksnė. Mokslininkai turi galimybę greičiau ir tiksliau rinkti duomenis, jie saugiai kaupiami, tad bus galima naudotis ateities tyrimuose. Be to, dalis medžiagos prieinama visuomenei.
Minėtina ir pačių ekspedicijų vertė. Pavyzdžiui, rinkdamas medžiagą disertacijai (Kauno marių užtvindytų gyvenviečių vietinio varianto (re)konstrukcija: realiojo, stebimojo ir atminties laiko perspektyvos, vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė) apklausiau keliasdešimt pateikėjų, gyvenusių dabartinėje Kauno marių dugno teritorijoje, ir surinkau daug pasakojimų, informacijos, kuri, deja, ilgainiui būtų išnykusi.
Ar kalbos tyrimais domisi moksleiviai, studentai?
Kalbos tyrimai, be abejo, labiausiai domina filologinių krypčių studentus (ir būsimus studentus).
Mokyklose anketinę medžiagą rinko kolegė dr. Laura Brazaitienė; dalis moksleivių užduoda klausimų, diskutuoja. Ko gero, supažindinimas su tyrimais, įtraukimas, diskusija ir yra svarbūs dalykai norint sudominti.