VU Kauno fakultetas - Anglų ir švedų kalbų studijas pasirinkusi Marija Trofimišinaitė: trečio–ketvirto kurso studentai ypač paklausūs darbo rinkoje

Marija Trofimisinaite„Mokytis švedų kalbą jau mokant anglų yra daug lengviau, nes abi priklauso germanų kalbų grupei“, – sako VU Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) studentė Marija Trofimišinaitė. Studentė dalijasi mintimis apie studijas bei pasakoja, kur pritaiko švedų kalbos įgūdžius.

Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) studijas pasirinkote anglų kalbos mokytojos dėka. Ar švedų kalbos pradėjote mokytis tik universitete?

Taip, švedų kalbos pradėjau mokytis tik universitete. Visuomet žinojau, kad norėsiu studijuoti kažką susijusio su anglų kalba, nes man puikiai sekėsi, tačiau nebuvau apsibrėžusi ribų, kaip tai galėtų atrodyti. 12-oje klasėje teko dalyvauti protmūšyje, susijusiame su skandinavų kultūra, tuomet įsitikinau, kad norėčiau turėti kažką bendro su Skandinavija. Tuo metu Kauno fakultete, studijų programoje Audiovizualinis vertimas, studijavo sesuo, kuriai ir prasitariau apie savo sumanymą. O ji rekomendavo rinktis šią studijų programą.

Kaip manote, kokių privalumų turi studijos, kuriose yra dar viena kalba?

Tokios studijos leidžia suvokti, kiek daug bendrų dalykų tiek kalbinių, tiek kultūrinių sieja žmones gyvenančius skirtingose pasaulio vietose.

Pasidalykite, kokia studijų metu įgyta patirtimi džiaugiatės.

Pamenu, vietoj atsiskaitomojo darbo kūrėme trumpą internetinę knygelę. Puslapyje Atlantbib.com yra trumpos internetinės knygelės, skirtos užsieniečiams, besimokantiems naujos kalbos. Šios knygelės apie sportą, skirtingus miestus, tradicijas, patiekalus ir t. t.  Švedų kalbos dėstytoja Jelena Skovorodko pastebėjo, jog puslapyje tėra vos keletas knygelių lietuvių kalba, tad mūsų kursas ir užsiėmė šių knygelių kūryba. Kadangi Lietuvoje nėra daug viešųjų įstaigų, kuriose jaunuoliai būtų mokomi švedų kalbos, buvome puikūs kandidatai. Pirmiausia reikėjo sugalvoti trumpą, aiškų ir sklandų tekstą lietuviškai, vėliau išversti jį į švedų kalbą, tada rasti nuotraukų, kurios tiksliai iliustruotų pasakojimą bei patiems įgarsinti.

Šiais metais buvote viena iš Kauno fakulteto Studentų atstovybės narių. Papasakokite, kokios studijų metu įgytos žinios pravertė šioje veikloje.

Buvau atsakinga ne tik už integracijos proceso koordinavimą, bet ir už užsienio reikalų koordinavimą, todėl ypač pravertė užsienio kalbos mokėjimas. Tiesa, bendravimo švedų kalba su tarptautiniais Kauno fakulteto studentais dar nebuvo tik dėl to, kad šiais metais neturėjome nei vieno švedakalbio studento. Tad dar labiau patobulinau anglų kalbos kompetencijas.

Galbūt jau numanote, kokioje įmonėje norėtume dirbti?

Dar nesu tikra, kadangi baigus mano studijų programą galimybių yra labai daug (ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje). O ir studentai trečiame bei ketvirtame kursuose itin „graibstomi“ darbdavių.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku