Naujuosius metus pradedame džiugiomis naujienomis ir skubame pranešti, kad startuoja nauja Audiovizualinio vertimo bakalauro studijų programos specializacija Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas. Naujoji specializacija bus pristatyta Kaune ir Vilniuje vykstančiose studijų mugėse, o jos įgyvendinimas pradedamas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Kodėl pasirinkta būtent tokia specializacijos kryptis?
Nors specializacija yra nauja ir neturinti analogų kitose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, jos idėją brandinome palaipsniui. Nuo pat Audiovizualinio vertimo bakalauro programos įgyvendinimo pradžios buvo skiriama dėmesio audiovizualinio vertimo būdams, kurie ugdo tiek patį prieinamumo suvokimą, tiek praktinius audiovizualinių kūrinių pritaikomumo įvairioms tikslinėms auditorijoms įgūdžius. Užsimezgęs glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos audiosensorine biblioteka ir Lietuvos kurčiųjų draugija tik patvirtino, kad Garsinio vaizdavimo neregiams ir silpnaregiams bei Subtitravimo kurtiesiems ir neprigirdintiems moduliai yra itin reikalingi, o studentų bei programos dėstytojų parengti prieinami produktai kokybiški ir teigiamai vertinami tikslinių auditorijų. Programą papildė ir jau kelis metus sėkmingai vykdomas Audiovizualinio vertimo projektas, kurio paskaitose studentai mokosi, kaip patiems kurti audiovizualinius produktus apie prieinamumą galvojant dar kūrybos procese. Praėjusiais metais startavo doc. dr. Jurgitos Astrauskienės ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento bei Vilniaus universiteto partnerystės docento Kęstučio Vaišnoro parengtas bendrųjų universitetinių studijų modulis „Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra“. Taigi nauja specializacija Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas – natūralaus, nuoseklaus ir kruopštaus kolegų darbo, vaisingų diskusijų ir nuolatinio VU KnF administracijos palaikymo bei paskatinimo rezultatas.
Vertėtų paminėti ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto tyrėjų mokslinius pasiekimus prieinamumo srityje. Apie prieinamumą publikuota tiek mokslo tiriamųjų, tiek mokslo populiarinimo straipsnių, savo patirtimi ir moksliniais tyrimais dalinomės tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, organizavome ir vedėme mokymus apie garsinį vaizdavimą bei subtitravimą kurtiesiems, o ir patys aktyviai įsitraukėme į prieinamų literatūros šaltinių rengimą projekte „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“. Praėjusiais metais VU KnF doktorantų gretas papildė Jurgita Motiejūnienė, kuri rengia disertaciją „Subtitravimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems kaip medijų ir kultūros paslaugų prieinamumo įrankis“ (vadovė prof. dr. Loreta Huber). Itin svarbi doc. dr. Lauros Niedzviegienės ir doc. dr. Jurgitos Kerevičienės mokslo studija „Medijų prieinamumas Lietuvoje: audiovizualinis turinys įvairių klausos bei regos galimybių žiūrovams“, kuri buvo parengta jų vykdyto projekto „Kultūrinė įtrauktis: audiovizualinių produktų pritaikomumo klausos ir regos neįgaliesiems tyrimas (KlaRega)“ tyrimų pagrindu.
Kas yra tas skaitmeninio turinio prieinamumas?
Šiuolaikinė visuomenė vis daugiau laiko praleidžia internetinėje erdvėje, kurios turinys kuriamas taikant skaitmenines ir komunikacines technologijas. Tokia technologinė pažanga palengvina kasdienę mūsų veiklą. Pavyzdžiui, galime susimokėti už paslaugas per e. bankininkystės sistemas, nusipirkti reikiamų produktų, kurie pristatomi tiesiai į namus, užsisakyti mums aktualių paslaugų. Tačiau dalis mūsų šalies piliečių neturi visavertės prieigos prie skaitmeninio turinio, nes jis nėra parengtas taip, kad būtų prieinamas neregiams, silpnaregiams, kurtiesiems ar neprigirdintiesiems. Skaitmeninio turinio prieinamumas – tai skaitmeninių produktų, pavyzdžiui, svetainių, mobiliųjų programėlių, pritaikymo visiems procesas. Kai skaitmeninis turinys yra prieinamas, tai reiškia, kad visi naudotojai gali pasiekti tą pačią informaciją, neribojami turimų negalių.
Kuo, kokiais dalykais/ turiniais nauja specializacija išsiskiria? Į ką bus kreipiamas dėmesys šioje studijų programoje ir specializacijoje? Ko bus mokoma?
Iki šiol „Audiovizualinio vertimo“ studijų programoje studentus mokėme, kaip išversti ir pritaikyti audiovizualinius kūrinius neregiams, silpnaregiams, kurtiesiems bei neprigirdintiems. Naujoje specializacijoje sutelksime dėmesį į elektroninę erdvę ir skaitmeninį turinį bei jo prieinamumą. Šią specializaciją pasirinkusius mokysime komunikacijos elektroninėje erdvėje, suvokti, kas yra skaitmeninė įtrauktis, koks yra teisinis prieinamumo reguliavimas bei jam taikomi standartai. Žinoma, ir toliau gilinsimės ir aiškinsimės, kokia yra informacinio turinio vartotojų įvairovė bei jų poreikiai. Studentai išmoks garsinio vaizdavimo, subtitravimo kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bei alternatyvių informacijos perteikimo būdų. Taip pat ugdysime studentų gebėjimą atlikti prieinamumo mokslinius tyrimus, ne tik patiems rengti prieinamą turinį, bet ir jį vertinti.
Kuo ši specializacija yra aktuali šiandien? Kodėl audiovizualinio vertimo specialistams yra svarbu žinoti ir skaitmeninio turinio prieinamumo principus?
2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios dauguma straipsnių (o ypač 9-as) sietini su prieinamumu, kurį šį dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja užtikrinti. Paminėtina ir 2016 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, kuri įpareigoja valstybes nares užtikrinti prieinamumą, atitinkantį vieningą standartą, įveiklinti prieinamumo stebėseną bei šviesti visuomenę apie prieinamumo naudą. Taigi, teisinis reguliavimas jau įsigalėjo, tačiau prieinamumui įgyvendinti trūksta specialistų. Kadangi vis daugiau informacijos pasiekiama per išmaniąsias technologines priemones, prieinamumo specialistų poreikis taip pat nuolat didėja. Manome, kad ši programos specializacija ne tik atliepia šiandieninės darbo rinkos poreikius, bet ir orientuojasi į būsimų novatoriškų darbo vietų projekcijas.
J. Astrauskienė, L. Niedzviegienė, J. Kerevičienė