Gruodžio mėnesį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institute vyko 22-asis prof. Vlado Gronsko tarptautinės mokslinės konferencijos seminaras „Science museum leadership in a post-truth society: building science capital“, kurį vedė Suomijos mokslo muziejaus „Heureka“ generalinis direktorius Mikko Myllykoski. Svečias atskleidė, kad mokslas gali suteikti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą.
Idėjoms taisyklių nėra
„Heureka“ parodos buvo surengtos daugiau nei 30 šalių ir beveik 100 skirtingų kultūros vietų. Vieni iš mokslo muziejaus projektų: „Facing Disaster“, leidžiantis praktikuoti atsparumą krizėms ir patirti gamtos jėgą, „Artificial Intelligence – Me, Myself & AI“, supažindinantis su dirbtinio intelekto kūrimo pagrindais, bei „Wild Wild Wood“, demonstruojantis medienos, kaip medžiagos, universalumą.
M. Myllykoski papasakojo, kad mokslo muziejus yra atviras žmonių idėjoms. Štai parodą „Wild Wild Wood“, kuri pelnė Vokietijos tarptautinį dizaino apdovanojimą „Red Dot Design Award“, inicijavo Suomijos aplinkos ministerija, turėjusi programą, skatinančią medienos naudojimą statybose. Netrukus „Heureka“ atliko tyrimą – potencialios auditorijos apklausą apie tai, ką visuomenė žino apie medienos panaudojimą. Apklaustieji žinojo, kad iš medienos galima pastatyti vasarnamį, tačiau neįsivaizdavo, jog šią medžiagą galima panaudoti statant dangoraižį. Tyrimas parodė, kad mokslo muziejus turi ką papasakoti ir kuo nustebinti žmones. „Heureka“ kasmet pristato po naują projektą, o parengti vieną parodą įprastai užtrunka 3 metus.
Svečias prisiminė ir 9-metį kolegos sūnų, kuris pasiūlė surengti parodą apie kasyklas. „Heureka“ darbuotojai apsvarstė vaiko idėją ir nusprendė, kad žmonės nesilanko kasyklose, todėl paroda jiems gali būti įdomi.
Unikalus būdas mokytis
Kalbėdamas apie inovacijas, „Heureka“ generalinis direktorius išskyrė pasikeitusį visuomenės požiūrį į kultūros erdves: „Šiandien žmonės nori paremti muziejus ir jiems priklausyti – asmuo, turintis muziejaus kortelę, tarsi parodo, kad yra kultūros žmogus. 75 proc. lankytojų įsigyja metinį muziejaus bilietą už 69 eurus. Prieš 15 ar 20 metų muziejai buvo laikomi nuobodžiais ir senamadiškais. Šių dienų muziejai Suomijoje yra veiksmingi ir madingi.“
Pasak M. Myllykoski, „Heureka“ komanda siekia, kad visi pamiltų mokslą. „Jeigu ši misija išsipildytų, mokslas galėtų sukelti teigiamas emocijas – džiaugsmą, meilę, pagarbą ir entuziazmą“, – pridūrė jis.
Mokslas, anot svečio, yra visuomenės produktas, kuris turi tarnauti žmonėms. Mokslo populiarinimas ir komunikacija pasako žmogui, kas yra svarbu, o mokslinis švietimas globoja visuomenę bei nukreipia ją teisinga linkme.
M. Myllykoski pasidalijo lotynišku posakiu, kuris reiškia, kad mokomės ne dėl mokyklos, o dėl gyvenimo. Jis pabrėžė, kad formalaus išsilavinimo nepakanka – didžioji dalis žinių ateina ne iš ugdymo įstaigų, o iš gyvenimo patirčių, todėl turime orientuotis į bendrąsias žinias ir mokymosi įgūdžius.
Ne tik turininga pramoga
Kadangi dauguma seminaro klausytojų buvo socialinių mokslų ir „Meno vadybos“ magistrantūros studentai, visus domino, kaip mokslo muziejus funkcionuoja kaip verslo institucija. Atliepdamas klausytojų lūkesčius, svečias papasakojo, kad visi mokslo muziejai yra finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, tačiau pastarųjų pinigų įspūdingoms parodoms sukurti dažniausiai nepakanka, todėl finansavimo tenka prasimanyti patiems. Kartais dalį naujos parodos sukūrimo biudžeto pasiūlo idėjos autorių įstaigos.
Mokslo muziejai lankytojų skaičiumi paprastai nesiskundžia – „Heureką“ kasmet aplanko per 280 tūkst. žmonių, o vizitą reikia užsisakyti iš anksto. Vienas lankytojas „Heurekoje“ vidutiniškai palieka apie 50 eurų, nors bilietų kaina yra sąlyginai nedidelė. Pasaulyje veikia keli tūkstančiai mokslo muziejų, tačiau ne visi jų kuria parodas patys. „Heureka“ kitiems muziejams siūlo jų sukurtas keliaujančias parodas, o taip pat ir parodų franšizes, kai perkantis parodą muziejus gauna visus dizaino maketus bei turinį – belieka pritaikyti tekstus vietos kalba. „Heurekoje“ įvairias veiklas vykdo ir Vantaa miesto savivaldybė.
Svečias atkreipė dėmesį, kad „Heureka“ kuria ekspozicijas taip, jog jų priežiūrai ir įgalinimui nereikėtų daug darbuotojų. Iš 80-ies mokslo muziejaus darbuotojų, tik 1 prižiūri parodas – kiti darbuojasi prie naujų projektų.
Diskusijoje dalyvavusi Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukoševičiūtė paklausė M. Myllykoski, ar teko girdėti, kad kur nors pasaulyje buvo uždarytas mokslo muziejus dėl lankytojų stokos. Svečias nusijuokė ir pagalvojęs atsakė: „Esu girdėjęs, kad Malagoje užsidarė mokslo galerija, tačiau keli tūkstančiai tokių muziejų puikiai gyvuoja visame pasaulyje.“ A. Lukoševičiūtė papasakojo, kaip Kauno miestui sekasi vystyti „Mokslo salos“ projektą – šiuo metu vyksta Australijos architektų sukurto pastato projekto statybos. M. Myllykoski pridūrė, kad niekada nėra vėlu pradėti kurti savo šalies mokslo muziejų, kadangi jis padeda kaupti mokslo kapitalą, šviesti visuomenę ir auginti būsimus mokslininkus bei išradėjus.