Šiemet Vilniaus universiteto Kauno fakultetas mini Audiovizualinio vertimo studijų programos 10-metį. Šia proga balandžio 25 d. surengta konferencija vertimo tema TELL ME MORE subūrė 15 pranešėjų ir gausų būrį svečių, ne tik atvykusių į konferenciją gyvai, bet ir stebėjusių renginį nuotoliniu būdu. Skirtingų studijų pakopų studentai ir jaunieji mokslininkai pristatė savo tyrimų rezultatus bei diskutavo apie mokslines ir praktines vertimo problemas.
Balandžio 26 d. Audiovizualinio vertimo studijų programos 10-mečio paminėjimo renginyje dalyvavo ne tik fakulteto bendruomenė, studijų programos absolventai, bet ir socialiniai partneriai. Mat aktyviai veikiantys dėstytojai stiprina universiteto lyderystę audiovizualinio vertimo srityje nacionaliniu lygmeniu bei sukuria galimybes studentams atlikti vertimus, kurie teikia vertę visuomenei.
„Įspūdinga, kiek daug žmonių kasdien naudojasi klasikinės filologijos ir technologijų sintezės sukurtais produktais. Kiek daug kokybės įneša audiovizualinio vertimo specialistų darbai į didžiulį komunikacijos srautą, kaip gerina negalias turinčiųjų galimybes,“ – sveikinimo kalboje sakė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys. Studijų programos pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Jurgita Astrauskienė pristatė 10 metų Audiovizualinio vertimo programos raidą, įveiktus iššūkius, pasiekimus ir ateities tikslus. Apie audiovizualinių produktų prieinamumą pranešime „Audiovizualinių produktų pritaikymo žiūrovams su sensorine negalia kelias Lietuvoje: nuo idėjos iki praktinių ir mokslinių pasiekimų“ vaizdžiai papasakojo doc. dr. Laura Niedzviegienė ir doc. dr. Jurgita Kerevičienė.
Doc dr. Jadvyga Krūminienė ir lekt. dokt. Indrė Višinskaitė pristatė neseniai išleistą mokslinę monografiją „Nuo dekonstrukcijos prie disidentizmo: inter/intrasemiotinis vertimas Grigorijaus Kozincevo Šekspyro adaptacijose“. O prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir lekt. Alina Kuzmickienė parengė pranešimą „Prancūziškumas dubliuotoje animacijoje. Keletas kuriozinių atvejų“ savo studijos „Prancūziškumas dubliuotoje animacijoje: tarpdalykinė prieiga“ pagrindu.
Už glaudų bendradarbiavimą dėkojo ir ilgamečiai partneriai – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininkas Paulius Kalvelis bei pavaduotojas Vilmantas Balčikonis. Gražių žodžių apie bendrystę negailėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) atstovė Ramunė Balčikonienė linkėdama tarp darbų atrasti laiko pelnytoms atgaivos pertraukėlėms.
Nuotaikingu sveikinimu su vertimu iš gestų kalbos pradžiugino Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora. Jis pasidžiaugė nuolatiniu LKD ir VU Audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytojų bendradarbiavimu, jų atliekamais tyrimais, o svarbiausia – bendruomenės poreikių atliepimu ir įsigilinimu, kas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems reikalinga kuriant SKN (subtitrus kurtiesiems ir neprigirdintiems). Džiugu, kad jau antrą semestrą K. Vaišnora, kartu su studijų programos Audiovizualinis vertimas dėstytoja doc. dr. Jurgita Astrauskiene veda bendrųjų universitetinių studijų modulį – Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra, tad puikiai pažįstamas studentams, kurie dėkojo dėstytojui už sveikinimą gestų kalba.
Nors paprastai audiovizualinio vertimo dalykai dėstomi antros pakopos studijose, tačiau 2012 metais, profesorių Vytautės Pasvenskienės ir Danguolės Satkauskaitės iniciatyva fakulteto mokslininkai priėmė iššūkį ugdyti specialistus bakalauro studijose, o baigusiems suteikti galimybę plėtoti mokslinius tyrimus magistrantūros bei doktorantūros studijose. Taigi, nuo 2016 metų veikia antros pakopos studijų programa Audiovizualinis vertimas, o doktorantūros lygmeniu šiuo metu studijuoja keturi doktorantai.
Ši unikali studijų programa rengia kompetentingus audiovizualinio vertimo specialistus, turinčius lietuvių, anglų ir vokiečių arba prancūzų kalbų žinių. Studijos skirtos norintiems versti filmus, TV serialus, vaizdo žaidimus ir kitą garso bei vaizdo medžiagą, pritaikyti audiovizualinius kūrinius nematantiems ar negirdintiems žmonėms. Audiovizualinio vertimo programos studentai mokosi užklotinio vertimo, subtitravimo, surtitravimo, vertimo dubliažui. Didžiąją dalį programos sudaro pratybos audiovizualinio vertimo laboratorijose, dirbama su autentiška medžiaga, vykdoma projektinė veikla, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais.