Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojai kasmet kviečia bendradarbiauti smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, teikia konkrečios įmonės prekės ženklo tobulinimo planą.
Pernai savo prekės ženklo analizę jiems patikėjo UAB „SSPC Real Estate“, kuriai priklauso prekinis ženklas „Harmony Park“. Iki 2014 m. ši vieta buvo vadinama „Visuomenės harmonizavimo parku“, tačiau pasikeitus paklausai, kai parku susidomėjo šio pavadinimo nesuprantantys ir neištariantys užsienio svečiai, jis buvo pakeistas. 2014 metais profesionalų komanda sukūrė „Harmony Park“ prekės ženklą, tad kitais metais jam sukaks 10 metų.
„Labai svarbu suprasti, kad prekės ženklas nėra tik tai, ką matome žvilgtelėję į logotipą. Prekės ženklas – tai įmonės vizitinė kortelė potencialiam prekės ar paslaugos vartotojui. Nuo jo sukurto įspūdžio priklauso galimybės įsitvirtinti rinkoje, tad prekės ženklo atpažįstamumas bei siekis tapti dažniau įsigyjama preke ar paslauga – jo varomoji jėga,“ – sako Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto dėstytojas dr. Giedrius Romeika. Jis džiaugiasi, kad verslai vis dažniau tokių sprendimų kreipiasi į profesionalus, kurie geba įvertinti daugybę jo naudojimo sąlygų. Kuriant patiems, daug laiko ir pinigų kainuotų bandymai ir mokymasis iš klaidų.
Stiliaus knyga – sėkmingos organizacijos biblija. Deja, reta kuri peržengia standartinius reikalavimus, dažniau apima vien vizualinę prekės ženklo reprezentaciją. Kaip komentuoja dr. Giedrius Romeika, yra nemaža objektyvių duomenų, kurie leidžia formuoti tiek patį prekės ženklą, tiek jo įvaizdžio komunikacijos kryptis, tačiau tam reikia profesionalių įžvalgų.
„Pirmu komunikaciniu iššūkiu tapo prekės ženkle naudojamas užrašas „Luxury Resort & SPA”, kuris buvo kurtas prabangiam viešbučiui, o plečiant infrastruktūrą pastatyta daug vilų, sodybų, tad svečiai į sodybas atvyksta su prabangaus 5* klasės viešbučiui keliamais lūkesčiais,“ – apie prekės ženklo raidą ir naudojimo niuansus laikantis stilius knygos pasakoja „Harmony Park“ atstovė. Plečiantis verslui buvo nuspręsta išlaikyti prekinį ženklą, tad teko koreguoti komunikacijos kryptį.
Teorijoje teigiama, jog sėkmingas prekės ženklo valdymas yra neefektyvus ar net neįmanomas, jei jame pateikiama informacija skiriasi nuo to, kokios yra tikrosios produkto savybės, kaip jas suvokia bei vertina vartotojas, tad vartotoją būtina nuolat informuoti apie naujienas ir pasikeitimus. G. Romeika įsitikinęs, kad produkto ar paslaugos pokyčiai, nesikeičiant prekiniam ženklui, rinkoje įsisavinami ženkliai lėčiau, reikalauja daug daugiau palaikančios komunikacijos.
Pasak įmonės atstovės, svarbiausios „Harmony Park“ vertybės – pagarba ir nuoširdus dėmesys klientui, jo poreikių atliepimas tiek dvasine, tiek emocine, tiek fizine plotme. Siekiama, kad kiekvienas „Harmony Park“ svečias pajustų ramybę, stiprybę, santarvę, gerovę, vienybę, sinergiją, išmintį bei pilnatvę, kad ramų ir lėtą poilsį galėtų derinti su aktyviomis pramogomis, jaukiu pasibuvimu su artimais žmonėmis. Šios vertybės nuosekliai komunikuojamos kiekviename pranešime – tiek komplekso internetinėje svetainėje, tiek spaudoje, radijuje, socialiniuose tinkluose, reklaminiuose stenduose, teminiuose renginiuose ir kt.
„Pirminė „Harmony Park“ idėja buvo, kad tai – ramybės oazė suaugusiems. Bėgant laikui buvo išsigryninta, kad poilsio komplekso klientas – aukštesnes pajamas turinčios šeimos su vaikais, apsistojančios tiek viešbutyje, tiek šeimos vilose bei sodybose, todėl buvo išplėtota pramogų infrastruktūra aktyviam laisvalaikiui, įkurtos žaidimų ir pramogų erdvės vaikams, buvo pakeista komunikacinė linija, pradėta bendradarbiauti su nuomonių formuotojais, kurie nuolatos organizuoja šeimų su vaikais renginius, vaikų stovyklas ir pan.,“ – pasakojo „Harmony Park“ atstovė, iliustruodama, kaip, keičiantis paslaugai, pritaikomi komunikacijos kanalai, kryptys, priemonės, siekiant nenutolti nuo pradinio prekės ženklo. Paslaugos evoliucionavimo eigoje juntamai skiriasi, kaip organizacija mato ženklą ir kaip jį mato tikslinė auditorija. Atskirties mažinimas nėra greitas ir lengvas darbas, ypač, kai vartotojų sąmonėse įsitvirtinusios tam tikros nuostatos, suformuotos įvedant ženklą į rinką.
„Įdomu tai, kad nepriklausomai nuo to, ar įmonė deda pastangas, ar nededa, potencialūs vartotojai bet kokiu atveju kažkokį įspūdį vis tiek susidaro. Todėl, suprantama, geriau, kai įmonė stengiasi formuoti tokį įvaizdį, kuris padės sėkmingai konkuruoti rinkoje bei tapti patraukliu ir patikimu būsimam vartotojui. Ir šios įmonės pastangos tampa veiksmingiausiomis tada, kada prie prekės ženklo valdymo prisideda ir organizacijos darbuotojai, ir produkto vartotojai. Tačiau ne visi pageidaujami verslo veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo pačių verslininkų. Įgiję teorinių verslo valdymo žinių, vadybininkai puikiai žino, jog verslo aplinkos analizė, gebėjimas identifikuoti potencialius trikdžius bei plano sudarymas, leidžia taupyti daug laiko ir išteklių, išleidžiamų „aplinkos staigmenoms” spręsti," – situaciją komentavo G. Romeika.
VU Kauno fakulteto docentas pabrėžia, kad kiekvienas prekės ženklas neišvengiamai susiduria su rinkos specifika, tad nuolat tenka domėtis ir teisine baze, nes platus specialisto akiratis leidžia lengviau ieškoti kūrybiškų sprendimų.
„Vilniaus universitetas – ne tik aukštojo mokslo institucija, skirta studentams. Tai atvira organizacija, orientuojanti dėmesį į visuomenėje vykstančius procesus ir pokyčius bei skatinanti savo ugdytinius bendradarbiauti su verslu, abipusiai pasidalyti žiniomis laikantis principo – išanalizuoti ir pateikti įmonės prekės ženklo tobulinimo planą mainais į įmonės geranorišką, atvirą komunikaciją bei galimybę pasidalyti patirtimi, įgyta versle,“ – sako Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius dr. Giedrius Romeika, kuruojantis šį projektą.
Daugiau apie konkursą: https://www.knf.vu.lt/aktualijos/3305-vilniaus-universiteto-kauno-magistrantai-kviecia-verslus-bendradarbiauti-gerinant-prekiniu-zenklu-efektyvuma