„Pasirinkimą lėmė mano pirmosios pakopos studijų krypties suderinamumas su šia – tęsiamos ir gilinamos vadybines kompetencijos, tik konkrečioje meno srityje, o taip labai aktualus buvo studijų derinimas su darbu, man labai tiko tai, kad paskaitos vyko penktadieniais vakare ir šeštadieniais - idealu pilnu krūviu dirbančiam studentui. Man svarbu ir tai, kad esu valstybės finansuojamoje vietoje - mokausi nuolatinių studijų programoje“, – sako Eglė Plančiūnienė, Meno vadybos programos studentė. Šakių rajono savivaldybėje ji eina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos pereigas. Daugiau apie jos pasirinktą studijų programą ir Eglės pasirinkimus kviečiame skaityti straipsnyje.
Šioje magistro programoje daugelį dalykų dėsto mokslininkai, bendradarbiaujantys su didelę darbo patirtį meno vadybos ir rinkodaros srityje turinčiais specialistais, kurie veda praktinius užsiėmimus. Kuri asmenybė paliko didžiausią įspūdį?
Kadangi dėstytojai savaime yra asmenybės, savaip įspūdį daro visi. Vis tik kaip ypatingą asmenybę išskirčiau profesorę Virginiją Jurėnienė – jos erudicija, energija, patirtis ir labai platus mokslo kontekstas tikrai daro įspūdį. Kaip žmogus man labai imponavo Skaistė Jurėnė. Neįtikėtina, kaip ši šauni dėstytoja augina atžalas, dirba Dramos teatro vadyboje, dėsto universitete ir parašo disertaciją vienu metu – laiko vadybos aukštasis pilotažas! Ir be abejo, partnerytės profesorius Christian Frattima – tokia unikali sinergija tarp praktikuojančio menininko ir praktikuojančio ekonomisto, ir kaip nerealu, kad jis tuo dalinasi su studentais.
Kokios vertės pačiai kuria studijų ugdomas meno vedimas į realios vertės kūrimą?
Čia pirmiausia ir reikia išmokti bei suprasti patį pagrindą – menas, kaip ekonominis reiškinys gerokai skiriasi nuo industrinės ekonomikos. O tada jau į darbą turi įsijungti visos programos ugdomos vadybinės kompetencijos, vedančios meno sritį link realios ekonominės naudos, papildytos visais pozityviais šalutiniais (socialiniais ir kt.) efektais.
Ar pasitaikė kažkas, ką pavyko realiai pritaikyti savo kasdieniame darbe ar pastebėti kitų darbuose?
Akademinės žinios jau savaime pildo ne būtinai kažkokias spragas, bet labai praturtina ir išplečia suvokimą apie pačią meno vadybos sritį plačiąją prasme. Nuolat sakau: pradedi matyti tarsi „trimačiu“ vaizdu (nors technologine prasme 3D yra beveik seniena, bet vis tik į daugelį reiškinių įprasta žiūrėti paviršutiniškai). O atskiri dalykai bei kurso darbai ėjo koja kojon su darbo aktualijomis: mano parengtas LTKT projektas, festivalio rinkodaros strategija, gilesnis žvilgsnis į pasaulio meno politikos paradigmas, atrastas šiuolaikinis menas ir jo prasmė bei reikšmė, ekonomikos teorija ir praktika, plati kūrybinių industrijų aprėptis ir daug kt. dalykų.
Dirbant periferijoje antros pakopos mokslai po pertraukos labiau padeda profesiniame gyvenime ar labiau trukdo?
Man pačiai čia ne tiek pats laipsnis / diplomas kaip rezultatas atrodo svarbiausi, kiek įgyjamos kompetencijos, profesinis sutvirtėjimas. Manau, kad vis daugiau profesinių žinių įgyjantis darbuotojas organizacijai atneša realią naudą, kai mokslo tyrimai gali būti taikomi gerinant einamuosius procesus. Tam tikras impulsas plėsti akiratį ir visai komandai. Nereikėtų tikėti stereotipais, kad regionuose kažkas labai kitaip – procesai visoje šalyje labai panašūs.
Ar planuojate baigiamojo darbo temą sieti su savo profesine sritimi? Kodėl?
Taip. Ne visai tiesmukai su esamu darbu, bet taip. Mano baigiamojo darbo tema iš dalies sujungs buvusį studijų ir dabinės veiklos etapą su esamu, jį išplės ir vėl susisies gal net su būsimu veiklos etapu...
Kaip sekasi suderinti darbą ir studijas, kaip reaguoja šeima? Kas labiausiai didžiuojasi?
Jau įsibėgėjus pirmam semestrui pareiškiau: magistras – ne silpniems. Bet tai ne visai rimtas pareiškimas, nes čia ne kažkokios menamos stiprybės, o tiesiog vidinės motyvacijos, noro ir užsispyrimo labiausiai reikia. Ir aiškaus žinojimo, kad laisvo laiko, poilsio bus minimaliai, kad teks šio bei to atsisakyti, laikytis disciplinos, labai planuoti laiką ir kitaip dėliotis kasdienius reikalus, ir viskam, žinoma, reikia nusiteikti aiškiai skiriant prioritetą esamu etapu. Šeima, žinoma, tai patiria tiesiogiai, bet jų didžiausias palaikymas man yra netrukdymas. Galų gale, mano pačios sūnus yra jau suaugęs (studentas), dukrytė – gana savarankiška mergaitė, vyras – turintis savų interesų. Jo moralinį ir techninį palaikymą, ko gero, labiausiai ir jaučiu.
Kas lėmė studijų pasirinkimą?
Besirenkant antros pakopos studijas peržiūrėjau programas LMTA, VDU ir galiausias užkliuvau už šių. Pasirinkimą lėmė mano pirmosios pakopos studijų krypties suderinamumas su šia – tęsiamos ir gilinamos vadybines kompetencijos, tik konkrečioje meno srityje, o taip labai aktualus buvo studijų derinimas su darbu, man labai tiko tai, kad paskaitos vyko penktadieniais vakare ir šeštadieniais - idealu pilnu krūviu dirbančiam studentui. Man svarbu ir tai, kad esu valstybės finansuojamoje vietoje - mokausi nuolatinių studijų programoje.