Po trijų mėnesių mokslinės stažuotės Vokietijoje VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkė prof. dr. Loreta Huber dar kartą įsitikino, kad veiksmingiausia opių dabarties ir ateities problemų sprendimų ieškoti tarpdisciplininių tyrimų paradigmose. Ji taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę garsiau prabilti apie moterų indėlį į mokslą, siekiant griauti susiformavusį stereotipą apie vyriškosios lyties lyderystę pasaulinės mokslinės pažangos procese.
Augsburgo universitete (vok. Universität Augsburg) ir Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universitete (vok. Ludwig-Maximilians-Universität München) apsilankiusi mokslininkė džiaugiasi galimybe pasisemti gerosios patirties ten, kur išskirtinai vertinamas tarpdalykiškumas. Jos pasirinkimą taip pat lėmė su lingvistika ir literatūra susijusios tyrimų temos, artimos jos profesinių interesų sritims.
„Pažintis su Augsburgo universiteto mokslininkais užsimezgė 2018-aisiais. Tada ir gimė ketinimai rengti recenzijas mokslo darbams ir vadovėliams“, – pasakoja profesorė L. Huber. 2022-aisiais ji buvo pakviesta skaityti paskaitą apie vertimą, komunikaciją ir moteris inovatores. Pasak jos, nuo Virginijos Vulf (eng. Virginia Woolf), dažnai laikomos viena novatoriškiausių XX a. rašytojų, prasidėjusios diskusijos plėtojosi ir tapo bendrų darbų pradžia. Prof. dr. L. Huber parengė naujo studijų modulio (BUS) aprašą apie moteris inovatores kine, mene, politikoje, ekonomikoje ir literatūroje. Šiuo metu, bendradarbiaujant su Augsburgo universiteto mokslininkais, rengiama mokslinė monografija apie moteris rašytojas inovatores, kurią BRILL Ferdinand Schöningh leidykloje planuojama išleisti 2025–2027 m.
Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto archyvuose mokslininkė rinko medžiagą. Šiuo metu su vokiečių mokslininkais vykdomiems moksliniams tyrimams. Mokslinė stažuotė padėjo rasti bendrų intereso sričių su Vokietijos mokslininkais ir leido aptarti ateities planus.
„Turėdamas reikšmingos tarpdalykinių ir tarpfakultetinių mokslinių tyrimų patirties šiandien Augsburgo universitetas prisideda prie opių dabarties ir ateities problemų sprendimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis“, – dalijasi įspūdžiais prof. dr. Loreta Huber. Šio universiteto bendruomenė didžiuojasi moksliniais tyrimais, kuriuos įgyvendina su Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano, Bambergo (vok. Universität Bamberg), Vircburgo (vok. Julius-Maximilians-Universität Würzburg) ir Niurnbergo (vok. Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) universitetų mokslininkais. „Vieni iš naujausių tyrimų analizuoja skaitmeninių technologijų ir žiniasklaidos poveikį, kiti – kaip skaitmeninė medicina gali užkirsti kelią depresijai, dar kituose atsispindi išmaniųjų telefonų poveikis žmogaus kognityviniams gebėjimams“, – sako profesorė ir džiaugiasi radusi panašumų ir sąsajų su Kauno fakultete vykdoma moksline veikla. Ją labiausiai sužavėjo Augsburgo universiteto dirbtinio intelekto centras (vienas didžiausių Bavarijos žemėse), kurio laboratorijose testuojamas į žmogų orientuotas dirbtinis intelektas (angl. Human centered AI), jo galimybės ir pritaikomumas, įgyvendinami pramonės sektoriaus užsakymai, užtikrinantys realų mokslinių žinių realizavimą.
Augsburgo inovacijų centro dirbtinio intelekto ir gamybos tinklą prof. dr. Loretai Huber aprodė mokslo darbuotojas Stephan Schlüter. Su universiteto mokslininke prof. dr. Annemarie Friedrich, skaitmeninės humanitarikos tyrimų grupės vadove, suartino profesiniai interesai, susiję su kompiuterine lingvistika ir natūralios kalbos apdorojimu, daugiausia dėmesio skiriant semantikai ir informacijos gavimui iš teksto, t. y. natūralios kalbos supratimui (vok. Sprachverstehen). „Į mašininį mokymąsi orientuotoje mokslinių tyrimų srityje profesorė dirba su mokslinio teksto gavyba, sintaksine ir semantine analize ir neapibrėžtumu gilaus mokymosi ir neurolingvistinio programavimo kontekste“, – pasakoja Loreta Huber. Prof. dr. Elisabeth André su profesore Huber dalijosi žiniomis apie dirbtinio intelekto įrankius, naudojamus švietimo sistemoje ir kitas naujoves.