Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Kauno fakultetų jaunieji tyrėjai penktą kartą susirinko į mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais įvyko Kauno fakultete.
Konferencijos dalyviams ekskursiją po XVI–XVII amžių Kauno fakulteto pastatų ansamblį pravedė Viešųjų ryšių grupės komunikacijos specialistė Inga Vaitkevičiūtė. Dalyvius pasveikino Kauno fakulteto akademinių reikalų prodekanė profesorė dr. Daiva Aliūkaitė, Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė dr. Rita Baranauskienė, Taikomosios kalbotyros instituto direktorė docentė dr. Vilma Zubaitienė ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė dr. Eglė Keturakienė. Vyresn. mokslo darbuotoja Egidija Kiškina paskaitė plenarinį konferencijos pranešimą „Neformalūs tekstai ir tapatybė: ką atskleidžia skaitmeninė fanzinų analizė“.
Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto ir Filologijos fakulteto III ir IV kursų bakalaurai pristatė kursinių ar baigiamųjų darbų tyrimus, dalinosi mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, diskutavo apie aktualias rašomų darbų problemas. Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos studentė Emilija Gedgaudaitė pristatė moterų literatūrinių darbų tyrimą Naujojoje Vaidilutėje (1921–1940), Rūta Misevičiūtė analizavo Kelionės metaforą Lietuvos politiniame diskurse, Airida Pažėraitė aptarė totoriaus reprezentaciją Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pasaulėvaizdyje, o Guostė Markevičiūtė pasirinko tirti, kokį kalbinį kraštovaizdį atskleidžia Jurbarko miesto gatvėvardžiai.
Lietuvių filologijos programos studentas Linas Daugėla pasidalino metaforos tyrimu lietuvio Mariaus Buroko ir latvio Arvio Vigulo poezijoje, Gabrielė Repečkaitė lygino Georgo Mancelio Patarlių knygos leidimus, Bernadeta Skirgailaitė gilinosi, kaip naujadarų kūryboje atsispindi reakcija į kintantį pasaulį, Ieva Juodsnukytė savo tyrime analizavo lietuvių kalbos priesaginius asmenų pavadinimus pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, o Gabrielė Kaveckaitė pristatė paskatinto pakartojimo testo, į kurį įtraukiama negramatiškų sakinių, pagrįstumo tyrimo rezultatus.
Lietuvių filologijos: kultūros ir medijų studijų programos studentė Emilija Vievesytė tyrė vyrų ir moterų kalbinės raiškos ypatybes elektroninėje erdvėje („Facebook“ komentaruose), Marija Abrutytė pasidalino nuomonės ir (ne)mandagumo raiškos sakytiniame diskurse tyrimo rezultatais. Lietuvių filologijos ir naujosios graikų kalbos programos studentė Ieva Gaidytė pristatė kalbos ir tapatybės santykio Dieveniškių areale tyrimą.
Dėkojame kolegoms dėstytojams ir studentams, sklandžiai organizavusiems šį tradicinį mokslinį renginį: Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto direktorei docentei dr. Vilmai Zubaitienei, studentams Aušrinei Tverskytei, Tomašui Stefanovičiui ir Gabijai Krompcholcaitei, taip pat Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentei dr. Ritai Baranauskienei ir studentėms Austėjai Simonaitytei, Karolinai Ubartaitei, Viltei Nausėdaitei ir Eglei Navickaitei. Taip pat dėkojame Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentei dr. Eglei Gabrėnaitei ir dėstytojai, poetei Linai Buivydavičiūtei moderavusioms konferenciją.