LT

Mieli tyrėjai, 

Lietuvos mokslo taryba, skatindama jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą ir kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją, skelbia kvietimą teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus. 

Paraiškų teikimo pabaiga: 2023 m. rugsėjo 30 d.  

Projekto trukmė: 24 mėn. Projekto įgyvendinimo pradžia turi patekti į intervalą 2024-01-15 – 2024-03-31. 

Projekto vertė Iki 100 000 Eur. 

Stažuotojas suprantamas kaip Lietuvos ar užsienio tyrėjas, turintis Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį, ir kuriam nuo mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos yra praėję ne daugiau kaip 5 metai (šis laikotarpis pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį iki ar po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius)) bei vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Stažuotojas turi būti parengęs daktaro disertaciją ne Vilniaus universitete. 

Stažuotojas įdarbinamas Vilniaus universitete. Bendras stažuotojo darbo valandų skaičius projekte - 2010 valandų (1 etatas) per 12 mėn. Projekto įgyvendinimo metu stažuotojas turi išvykti stažuotis į užsienio mokslo ir studijų instituciją ar mokslinių tyrimų centrą, laboratoriją, įmonę, įstaigą, biblioteką, archyvą, ekspediciją ir kt. Minimali išvykos trukmė – 1 mėnuo. 

Stažuotės vadovas suprantamas kaip VU dirbantis mokslininkas, kuris projekto įgyvendinimo metu vadovauja stažuotojo vykdomam mokslo tiriamajam darbui. Podoktorantūros stažuotei neturi vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas. Stažuotojo ir stažuotojo vadovo mokslo sritys gali skirtis, vertinama patirtis. Užpildytą paraišką anglų kalba su priedais pateikia stažuotės vadovas LMT Paraiškų ir ataskaitų teikimo elektroninėje sistemoje adresu https://junkis.lmt.lt 

Kvietimas teikti paraiškas: https://www.lmt.lt/lt/mokslo-finansavimas/kalendorinis-kvietimu-planas/2287/kvietimas-709 

Informacija pareiškėjams: https://www.lmt.lt/parama-karjerai-mobilumui-ir-sklaidai/podoktoranturos-stazuotes/informacija-pareiskejams/4014 

Į kilusius klausimus atsakys: 

VU Kauno fakulteto specialistas projektams 

Donatas Misiūnas 

El. paštas  

Rugsėjo 9 d. šeštadienį kviečiame dalyvauti 7 valandų plaukime Ūlos ir Merkio upėmis Dzūkijos nacionaliniame parke ir kartu pavakaroti VU Puvočių bazėje.

Yra galimybė likti su nakvyne VU Puvočių bazėje, sumokant individualiai.

Puvočių kaimas – vienas iš Dzūkijos nacionalinio parko etnografinių kaimų prie Merkio upės, šalia Trasninko, Mardasavo, Trakiškių kaimai, po kuriuos įdomu pakeliauti pėsčiomis, dviračiais ar automobiliais, aplink miškai pilni grybų ir uogų.

Kviečiame vykti nuosavu transportu ir kartu pavežėti kolegas. Erasmus studentams bus užsakomas autobusas. Likus laisvų vietų – bus galimybė vykti ir kitiems bendruomenės nariams. Autobusas grįš į Kauną tą patį šeštadienio vakarą 22.30 val. (Išvykimas iš Puvočių numatomas 21 val.)

Baidarių žygiui rekomenduojama turėti: maudymosi reikmenis, patogius drabužius ir avalynę, kurie tikėtina sušlaps, apsiaustą nuo lietaus, kepuraitę ir kremą nuo saulės, priemonę nuo vabzdžių, geriamo vandens ir užkandžių, tvirtą polietileninį maišą susidėti daiktams baidarėje, kad neperšlaptų. Taip pat rekomenduojama turėti dar vieną drabužių komplektą persirengti ir vakaroti lauke pavėsinėje.

Pavėsinėje bus grilis, tad norintiems galima pasiimti anglių kepti atsivežtą maistą.

Norinčius dalyvauti studentus, dėstytojus ir darbuotojus prašome registruotis iki rugsėjo 6 d. 17 val. Dalyvių skaičius ribotas.

RAIMONDA AGNĖ MEDEIŠIENĖ gins disertaciją „Taikomųjų teatro metodų įtaka vidurinės grandies vadovų moralinei kompetencijai“ vadybos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2016–2022 metais Vilniaus universitete.

Mokslinės vadovės:
doc. dr. Raminta Pučėtaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba –S 003). Vadovavimo laikotarpis: 2017-10-01 – 2020-01-02; 2021-02-01 – 2022-09-30,
doc. dr. Aurelija Novelskaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba –S 003). Vadovavimo laikotarpis: 2020-01-02 – 2021-01-31,
doc. dr. Vilma Tamulienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S003). Vadovavimo laikotarpis: 2016-10-01 – 2017-10-01.
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis
prof. dr. Eglė Vaidelytė – tarybos pirmininkė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
doc. dr. Ramunė Balevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003);
doc. dr. Rasa Daugėlienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003);
doc. dr. Suvi Heikkinen (Jyväskylä universitetas, Suomija, socialiniai mokslai, vadyba – S 003);
doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė (Vilniaus universitetas. socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Su disertacija galima susipažinti:
Vilniaus universiteto bibliotekoje:https://db.lmt.lt/lt/perziura/disertacijos/d-db/7253/p60.html
VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Šių metų rugsėjo 1-ąją suėjo140 metų, kai gimė Felicija Bortkevičienė – leidėja, knygnešė, politikė, masonė ir labdarė. Ir šiandien juntamą įtaką Lietuvos valstybingumui bei moterų teisėms Lietuvoje dariusi asmenybė žinoma ne kiekvienam lietuviui. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dėstytoja istorikė, profesorė Virginija Jurėnienė pastebi tendenciją, kad kritinias laikotarpiais už valstybę tampa atsakingos moterys. Toks fatališkas atsidavimas Lietuvai būdingas ir Felicijai Bortkevičienei. Deja, aukščiausi valstybės postai jai liko nepasiekiami.

Asmenybė, susiformavusi klestint Laisvės ir lygybės idėjoms

„Lenkų kalba 19 a. pabaigoje buvo laikoma neatsiejamu kilmės požymiu, tačiau Felicijos perėjimas į lietuvių tautinį judėjimą, įsiliejimas į partiją 20 a. pradžioje rodė, kad lietuviška mintis jai nebuvo svetima. Sakyčiau, visa tai atėjo iš namų, iš jos šaknų“, – sako V. Jurėnienė, pasakodama apie F. Bortkevičienės kilmę. 1873 m. Linkaučių dvare (Panevėžio raj.), bajorų Juozo ir Antaninos Onos Povickų šeimoje gimė dukra. Be Felicijos šeimoje augo dar du vaikai – sesuo ir brolis. Tiesa, tėvai ypatingų turtų neturėjo, tačiau banke dirbusio tėvo suteiktos žinios apie ekonomiką, tapo vienu reikšmingiausių Felicijos talentų, padėjusių siekti didesnių tikslų.
Iki 13-os metų F. Povickaitė mokėsi namuose, o vėliau mokslus tęsė Kauno mergaičių gimnazijoje. Mokykloje mergina išsiskyrė drąsa ir ištikimybe savo vertybėms, netgi buvo pašalinta iš paskutinės gimnazijos klasės už nepaklusnumą, nes atsisakė melstis cerkvėje ir ragino taip elgtis ir kitas mergaites. „Negalima pasakyti, kad tai buvo politinė akcija, bet jos brendimas ir sąmoningumas tuo metu, manau, [buvo] labai didelis“, – atkreipia dėmesį profesorė. Po pašalinimo gimnazijos Kaune, mokslus Felicija Povickaitė baigė Vilniaus mergaičių gimnazijoje, po to metams išvyko į Varšuvą, kur studijavo slaptuose Moravskos moterų kursuose, mokėsi istorijos ir prancūzų kalbos. „Mokymasis Varšuvoje tolesnei Felicijos brandai (ir politinei, ir feministinei) turėjo, manau, ypatingai didelį poveikį. Iš ten ji parsivežė novatoriškų idėjų – Lenkijos moterų judėjimas tuomet buvo labai stiprus“, – sako V. Jurėnienė.

Mieli kolegos, studentai, pirmakursiai ir fakulteto bendruomenės nariai,

Sveikinu Jus visus Mokslo ir žinių dienos proga ir linkiu neišsenkančio kūrybingumo bandant aplenkti laiką, įkvepiančių pergalių moksle ir besišypsančios sėkmės studijose.

Šiemet mūsų universitetas jau atšventė 444 jubiliejų, o Kauno fakultetas po metų švęs 60 metų sukaktį. Visgi kviečiu skaičiuoti ne prabėgusį laiką, o pasiekimus. Pagal „QS World University Rankings“ reitingą Vilniaus universitetas patenka į geriausių pasaulio universitetų top 400. Ir būtent jūs esate varomoji mūsų Alma Mater jėga. Tegul mūsų darbai būna didesni už mus.

Norėčiau pasakyti, kad sėkmės paslaptis paprasta - mūsų stiprybė veikiant kartu. Tačiau tai nėra lengva. Nepamirškite, kad kartais užtenka tiesiog būti. Būti atviru skirtingoms idėjoms bei pažiūroms, žingeidžiu naujovėms, atsakingu bendruomenei... Kiekvienas, atsinešęs savo unikalias savybes, gali prisidėti prie geresnės šiandienos, jei visi vienodai norėsime rasti bendrą kalbą, jei sieksime suderinamų tikslų. Kartais užtenka vien išklausyti, kad žmogui kiltų geniali mintis, kad užplūstų jėgos veikti.

Pirmakursiams labiausiai linkiu susirasti draugų. Tokių su kuriais augtumėte, su kuriais nebijotumėte būti savimi ir su kuriais, po daug metų, būtų gera žvilgtelėti atgal, kiek daug kartu nueita. Kaip JAV prezidentas Joe Bidenas parašė VU svečių knygoje: „Kartu mes galime padaryti iš tikrųjų bet ką!“. Tačiau tai nėra vienos akimirkos dienos darbas.

Mokykitės ne tik iš vadovėlių ir skaidrių. Mokykitės iš dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų studentų. Mokykitės iš savo klaidų ir pergalių. Nebijokite klysti, daryti tai, ko niekada nedarėte ar pabandyti dar kartą.

Gal užtruks, kol suprasite, bet ne veltui vis kartojame, kad iš čia kylama į žvaigždes. Kilkite.

Tegul mūsų bendruomenė stiprėja ir klesti įsitvirtindama tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje!

Hinc itur ad astra – Iš čia kylama į žvaigždes.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

Doc. Dr. Kęstutis Driaunys