Magistrantūros studijos

Studijų rezultatai

Tarptautinio verslo vadybos studijų programos absolventas gebės:

• sėkmingai plėtoti savo veiklą tarpkultūriniame kolektyve, vadovaudamasis socialine ir etine atsakomybe bei priimti argumentuotus, kūrybiškus sprendimus, sietinus su tarpkultūrinės aplinkos kaitos ir tvarios plėtros dimensijomis;
• efektyviai pristatyti verslo, vadybos idėjas ir pagrįsti inovatyvius, originalius problemų sprendimo būdus, įvertindamas kintančią aplinką ir visuomenės poreikius;
• taikyti tarptautinės ir šalies verslo aplinkos analizės metodus;
• identifikuoti ir argumentuoti vadybinę problemą, analizuoti, sisteminti, kritiškai vertinti ir interpretuoti empirinius duomenis, remdamasis vadybos teorijomis, tarpdalykinio tyrimo prieigomis ir pritaikydamas šiuolaikinius kiekybinius ir kokybinius duomenų analizės metodus;
• įvertinti verslo naudas, rizikas, turimus išteklius (žmogiškuosius, finansinius, infrastruktūrinius ir kt.) priimdamas tarptautinio verslo plėtros sprendimus.

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Tarptautinio verslo vadyba (anglų kalba)“ priimama konkurso tvarka.

Į studijas konkurso tvarka priimami:

1. Ekonomikos krypties (pagrindinių ir gretutinių studijų), verslo ir vadybos krypčių grupės (pagrindinių ir gretutinių studijų) bakalauro studijas baigę asmenys. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+0,5D+P, kur VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo (-ųjų) egzamino (-ų) pažymį, vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;
2. Kitų krypčių (visų sričių) bakalauro studijas baigę asmenys privalo būti išklausę ne mažiau kaip 20 kreditų pagrindų dalykų. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+0,3SDS+0,2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; SDS – studijų programos dalykų (arba keleto jų) svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.
   SDS dalykai: Ekonomika; Vadyba; Rinkodara; Apskaita; Finansai. Skaičiuojant konkursinį balą, stojantiesiems, neturintiems 20 kreditų dalykų, trūkstamų kreditų įvertinimas konkursinio balo formulėje (t. y. skaičiuojant SDS vertę) prilyginamas 0. Stojantieji trūkstamų kreditų dalyką / us privalės išklausyti pirmojo studijų semestro metu.
3. Baigę Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties studijas kolegijoje bei Vilniaus universitete vadybos ir verslo administravimo papildomųjų studijų programą baigę asmenys. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programą, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M2)/2 + (0,5D + 0,5 D1)/2+ P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M2 – papildomųjų studijų dalykų pažymių, išskyrus baigiamojo egzamino pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; D1 – papildomųjų studijų baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis); P – papildomi balai.

*P – papildomi balai. Pridedama 0,1 balas už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą į ISI sąrašus įtrauktuose žurnaluose; 1 balas už ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį pagal studijų programą, į kurią stojama.

Studijuojami dalykai

Atsiliepimai

„Studijų programa yra ypatinga tuo, kad joje atsiveria galimybės suvokti realius globaliai besivystančius procesus tarptautinio verslo veiklos aplinkoje bei šiems procesams tiesioginį poveikį darančius tvarios plėtros aspektus. Šios programos dėka atsiskleidžia ir galimybė susipažinti su tvarios plėtros poveikio verslo veiklos aplinkai subtilybėmis. Įgytos kompetencijos studijų metu leidžia sėkmingai vystyti veiklą tarptautiniu verslo veiklos lygmeniu.“

Žilvinas Drabavičius, socialinis partneris ir alumnas

„Ši studijų programa puikiai tiks siekiantiems išbandyti save bei norintiems įgyti žinių, padėsiančių bet kurioje veikloje ar darbo srityje. Vienas didžiausių Tarptautinio verslo vadyba programos privalumų  – didžioji dalis paskaitų yra sukurtos taip, kad leistų mums (studentams) suprasti teorinių žinių reikšmę bei lengvą ir logišką jų pritaikymą darbuose. Be to, magistratūros studijos padeda darbo patirties jau įgijusiems studentams geriau suprasti, kodėl ir kaip tam tikri veiksniai lemia sėkmes ar nesėkmes, o ateinantiems iškart po pirmosios pakopos studijų, leis pagilinti žinias ir geriau pasiruošti ateities veikloms. Magistratūrą rekomenduoju nebijantiems iššūkių ir siekiantiems padėti tvirtus pamatus būsimiems darbams.“

Gabija Stanislovaitytė, Tarptautinio verslo vadyba (anglų k.) absolventė

Apie mus rašo

https://www.knf.vu.lt/en/about-the-faculty/news/3348-expanding-international-cooperation-in-the-master-study-programme-international-business-management

Studijuojami dalykai

Karjera

Absolventai galės dirbti įvairiose institucijose ir įmonėse, kuriose reikalingos makrofinansų dalykinės srities kompetencijos ir žinios bei tvarumo koncepcijos taikymas:

• stambiose tarptautinėse bei nacionalinėse korporacijose, įmonėse, bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose;
• kredito reitingų agentūrose, vertybinių popierių biržose, pasauliniuose finansų centruose;

finansų priežiūros institucijose Europoje ir Lietuvoje (Lietuvos banke, LR ministerijose ir kt.).

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Tvariųjų finansų ekonomika“ priimama konkurso tvarka.

Į studijas konkurso tvarka priimami:

1. Ekonomikos krypties (pagrindinių ir gretutinių studijų), verslo ir vadybos krypčių grupės (pagrindinių ir gretutinių studijų) bakalauro studijas baigę asmenys. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+0,5D+P, kur VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo (-ųjų) egzamino (-ų) pažymį, vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai; 

2. Kitų krypčių (visų sričių) bakalauro studijas baigę asmenys privalo būti išklausę ne mažiau kaip 20 kreditų pagrindų dalykų. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+0,3SDS+0,2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; SDS – studijų programos dalykų (arba keleto jų) svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai. SDS dalykai: Ekonomika; Vadyba; Rinkodara; Apskaita; Finansai. Skaičiuojant konkursinį balą, stojantiesiems, neturintiems 20 kreditų dalykų, trūkstamų kreditų įvertinimas konkursinio balo formulėje (t. y. skaičiuojant SDS vertę) prilyginamas 0. Stojantieji trūkstamų kreditų dalyką / us privalės išklausyti pirmojo studijų semestro metu.

3. Baigę Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties studijas kolegijoje bei Vilniaus universitete vadybos ir verslo administravimo papildomųjų studijų programą baigę asmenys. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programą, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M2)/2 + (0,5D + 0,5 D1)/2+ P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M2 – papildomųjų studijų dalykų pažymių, išskyrus baigiamojo egzamino pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; D1 – papildomųjų studijų baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis); P – papildomi balai.

*P – papildomi balai. Pridedama 0,1 balas už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą į ISI sąrašus įtrauktuose žurnaluose; 1 balas už ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį pagal studijų programą, į kurią stojama.

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

„Vilniaus universitete, Kauno fakultete užaugau ir tapau ne tik geresne specialiste, bet ir žmogumi – visapusiškai patobulėjau kaip asmenybė. Studijų metu išmoksti komunikuoti, logiškai dėlioti mintis, suprasti ką darai, ieškoti ir rasti atsakymus, siūlyti originalias idėjas ir jų įgyvendinimo priemones. Dėstytojai studentus mato, girdi, supranta ir vertina. Be to, Tvariųjų finansų ekonomikos studijų programa ypatingai aktuali šiandieniniame pasaulyje, kur vis labiau akcentuojama darna, tvarumas ir socialinė atsakomybė.

Kiekvienas, baigęs šią studijų programą, gali atrasti sau tinkančią poziciją – ekonomisto, finansinių sričių analitiko, auditoriaus ir kita. Todėl visiems, kurie ieško magistrantūros studijų programos, apimančios platų žinių spektrą, visiems, kurie nori visapusiškai tobulėti ir tapti aukščiausio lygio specialistais, siūlau rinktis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Tvariųjų finansų ekonomikos studijų programą.“

Nora Dilytė, Tvariųjų finansų ekonomika absolventė

Apie mus rašo

  https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/apdovanoti-studentu-moksliniu-darbu-konkurso-apie-tvaria-energetika-laureatai/

Studijuojami dalykai

Specialieji studijų krypties dalykai suteikia specializuotų metodų bei inovacinių finansų technologijų sprendimų kūrimo, diegimo ir administravimo žinių. Moksliniai tyrimai pradedami 2 semestre ir baigiami magistro darbo parengimu bei gynimu.

Karjera

Programos absolventų profesinės veiklos laukas – finansinių technologijų industrija. Absolventai geba savarankiškai atlikti finansinių rinkų ir instrumentų tyrimus; kurti investicinių portfelių valdymo automatizuotas sprendimų priėmimo pagalbos sistemas; projektuoti, diegti ir administruoti inovatyvius finansinių rinkų ir finansinių instrumentų sprendimus; dirbti vadovaujamą ir konsultacinį darbą finansinio tarpininkavimo bei finansinių paslaugų įmonėse; diegti finansų sektoriaus technologines naujoves bankų, draudimo bendrovių, verslo įmonių padaliniuose.

• geba steigti FinTech startuolius (angl. Startups), kai svarbūs gebėjimai kūrybiškai panaudoti finansinių technologijų naujoves, pritaikyti įgytus analitinius ir tiriamuosius gebėjimus, formuoti finansinių technologijų verslo politiką ir strategiją, kurti naujų finansinių paslaugų ekosistemas, pažangius finansinius instrumentus, verslo modelius, komunikuoti su visuomene ir vadovauti komandai, kūrybiškai taikyti aplikacijų programavimo sąsajų – API (angl. Application Programming Interface) – technologijas, decentralizuotų transakcijų saugojimo sistemų (angl. blockchain) technologijas, sutelktinio (minios) finansavimo (angl. Crowdfunding), bendradarbystės centrų (angl. HUB), išteklių perkėlimo / dalinės rangos / laukosamdos (angl. Outsourcing) veiklų principinius sprendinius,  kitas  finansų ir  IT sričių teorines žinias bei dirbti tiriamąjį darbą arba tęsti studijas fizinių mokslų (informatikos krypties), socialinių mokslų (vadybos, ekonomikos krypčių) doktorantūroje.
• tarpdalykiška „Finansų technologijų“ magistro studijų programa sujungia informacijos sistemų bei finansų studijų krypčių dalykus, leidžiant prisitaikyti prie kintančios globalinės finansų sistemos, apsisaugojant nuo pinigų nuvertėjimo, valdant asmeninius ar įmonės finansus
• kvalifikuoti finansų srities specialistai, užpildantys naują FinTech bei blokų grandinių (angl. Blockchain) technologinių sprendimų diegimo versle ir darbo rinkoje nišą, atsirandančią derinant klasikines finansų inžinerijos ir inovatyvias finansų technologijų sritis;
• FinTech programa remiasi pirmaujančių pasaulio universitetų gerąja praktika;
• studijų programos dėstytojai – ilgametę akademinę ir verslo praktiką turintys dėstytojai, dirbantys inovacinėje finansinių technologijų kūrimo diegimo ir administravimo srityje 5–10 metų, kuruojantys ES projektą BlockNet.

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Finansų technologijos“ priimama konkurso tvarka.

Į studijas konkurso tvarka priimami:

1. Matematikos mokslų (pagrindinių ir gretutinių studijų), Informatikos mokslų (pagrindinių ir gretutinių studijų), Verslo ir viešoji vadybos (pagrindinių ir gretutinių studijų) krypčių grupės bakalauro studijas baigę asmenys. Elektros inžinerijos; elektronikos inžinerijos; ekonomikos (pagrindinių ir gretutinių studijų) studijų krypties bakalauro studijas baigę asmenys.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2. Kitų krypčių (visų sričių) bakalauro studijas baigę stojantieji asmenys turi būti išklausę ne mažiau kaip 15 finansų ir (ar) informatikos dalykų ir el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Nurodytas reikalavimas netaikomas stojantiesiems, kurie turi ne mažesnę nei 1 metų profilinę patirtį (FinTech, finansų, multimedijos technologijų, programavimo ar IT sistemų administravimo dalykinės srities) bei pateikia tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip:  VS + D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

3. Baigę Matematikos mokslų krypčių grupės ar Informatikos mokslų krypčių grupės studijas kolegijoje ir Vilniaus universitete ar kuriame kitame Lietuvos universitete baigė Matematikos mokslų krypčių grupės ar Informatikos mokslų krypčių grupės papildomųjų studijų programą.  
   Stojantieji, papildomąsias studijas baigę kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2 +D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų dalykų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

4. Baigę Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete Vadybos ir verslo administravimo papildomųjų studijų programą ar kuriame kitame Lietuvos universitete baigė Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties papildomųjų studijų programą.

Stojantieji, papildomąsias studijas baigę kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2 +D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų dalykų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P – papildomi balai: 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą į ISI sąrašus įtrauktuose žurnaluose.

Studijų programą kuruoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimaii

„Lietuvos ambicijos tapti finansų technologijų šalimi sukuria iššūkių darbo rinkai ir švietimo sistemai – reikia pasiūlyti pakankamai specialistų. Tradiciškai šiame sektoriuje dirbantys yra arba finansų, arba technologijų specialistai, kurie su kita sritimi susipažįsta praktikoje mokydamiesi patys. Vis tik savarankiškai įgyti kompetencijų darbui su finansinėmis technologijomis profesionalioje aplinkoje nėra lengva, todėl gerų šios srities specialistų nuolat trūksta.

Džiaugiuosi, kad „Bankeros“ komanda padeda VU KnF studentams susipažinti su tokiais profesiniais iššūkiais, su kuriais kiti specialistai potencialiai susidurs tik realioje darbo rinkoje. Finansinių technologijų studijų programa leidžia studentams ne tik įgyti žinių apie finansus, prisitaikyti prie finansų įstaigų jau taikomų technologijų, bet ir padeda praktiškai susipažinti su technologijomis, kurios skinasi kelią į platesnį taikymą. Jeigu norite realizuoti save finansinių technologijų srityje, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programa „Finansinės technologijos“ yra labai geras pamatas.“

Dr. Darius Kulikauskas,   UAB „Bankera“ partneris ir UAB „Pervesk“ direktorius

„Šioje inovatyvioje studijų programoje koncentruotai gilinamasi ne tik į teorinius ar psichologinius aspektus, bet didžiulis dėmesys skiriamas ir praktikai. Praktikos  metu mokomasi ir išbandoma, kaip veikia blokų grandinės, kriptografinės valiutos, finansinės sistemos ir populiariausi investavimo įrankiai, kurie bus reikalingi siejantiems savo ateitį su finansų technologijomis.“

Steponas Jurelė, Finansų technologijos (FinTech) absolventas

Apie mus rašo

Įteikta jau šeštoji „Bankera“ stipendija už geriausią baigiamąjį darbą

Verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimas sparčiai augant „Fintech“ sektoriui Lietuvoje: 2000 Eur stipendija už geriausią baigiamąjį darbą

Kriptovaliutos dar tik įsibėgėja: ar į jas investuoti verta labiau nei į auksą?

Skaitmeninės finansų technologijos testuojamos VU Kauno fakultete

VU mokslininkas prisidėjo prie naujos kriptografinės valiutos kūrimo 

VU Kauno fakultete bus rengiami specialistai finansų technologijų industrijai 

Doc. S. Masteika: „Virtualios valiutos rinkoje vyksta intensyvi plėtra“

Gabiausiems FinTech srities studentams – vardinės stipendijos 

BlockChain Network Online Education for interdisciplinary European Competence Transfer 

Socialiniai partneriai

INTELLERTS B.V., Utrecht, Olandija
MAXELER Technologies, London, UK
UAB Telesoftas
PayAlly Limited (JK)
Tampere University of Technology
University of Copenhagen
University of Tartu
UAB Spectro Finance, Estija
Technische Universitat Dortmund
UAB „Bankera“
UAB Pervesk
UAB Technology LT (Taxivity)
BCCS klasterio koordinatorius UAB DevSlate Group
ECOVIS ProventusLaw LT
UAB BankingLab
MB Holografija  (0x0.art)
UAB Identity Lab
UAB Ondato
UAB ConnectPay
AAG Ventures Pte. Ltd., Singapūras

Studijuojami dalykai

Karjera

VDL programos absolventai gali dirbti:

• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir komercinėse įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos redaktoriumi;
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso kūrėju ir analitiku komunikacijos, viešųjų ryšių ir reklamos agentūrose;
• reklamos, rinkodaros ar viešųjų ryšių specialistu valstybinėse ir komercinėse įstaigose;
• pedagoginį ir mokslinį darbą aukštosiose mokyklose;
• tęsti studijas doktorantūroje.

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino.  Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2) baigę pirmosios pakopos studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete lietuvių filologijos papildomųjų studijų programą. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programas, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2+ 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P –  papildomi balai. Pridedama po 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Daugiau informacijos:

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: +370 37 422376 El. p. Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

„Magistro studijų pakopa iš pažiūros – tik dar vienas žingsnis gyvenime, kuriam ne visi pasiryžta ar jaučia reikiamybę žengti. Tiesa, kartais paties mažiausio žingsnelio ir užtenka, kad viskas pasikeistų neatpažįstamai. Kauno fakultetas išties atveria kelią į žvaigždes, kartais – netgi visai kitus pasaulius. Universitete siūloma Viešojo diskurso lingvistika – studijų programa, keičianti pamatinį mus kasdien supančios kalbos supratimą. Studentai čia mokosi konstruoti paveikiuosius diskursus, juos analizuoti, suprasti žmonių mąstymo sudėtingumą bei jo atspindžius kalbinėje išraiškoje. Viešojo diskurso lingvistika atveria galimybę iš kitos perspektyvos pažinti pasaulį, kurį manomės jau pažįstantys.“

Domantė Vaišvylaitė, Viešojo diskurso lingvistika absolventė

„Džiaugiuosi nuosekliu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu su VU Kauno fakulteto bendruomene. Būdama socialinė partnerė, dalyvavau Viešojo diskurso lingvistikos programos savianalizės procese, teikiau nuomonę apie studijų vertę bei parengtų specialistų poreikį darbo rinkoje. Manau, kad Viešojo diskurso lingvistikos programoje įgytas žinias studentai gali kūrybiškai ir šiuolaikiškai panaudoti ne tik akademinėje, lingvistinėje veikloje, bet ir komunikacijos, ryšių su visuomene srityse.

Kaip didelį privalumą įvardinčiau programos studentų įgūdžius: kalbos planavimo strategijų išmanymą, viešojo diskurso vertinimą bei profesionalių paveikiųjų tekstų kūrimą. Kasdien dirbdama komunikacijos, ryšių su visuomene srityse, supratau, kad kūrybiškų, paveikių tekstų kūrimas aktualus ir svarbus dabartinėje, karantino metu vyraujančioje hibridinėje arba naujųjų laikų komunikacijoje. Skatinu šios programos specialistų rengimą ir tikiu jų įsitvirtinimu šiuolaikinėje darbo rinkoje.“

Rimantė Kurkauskaitė, VU socialinė partnerė ir Viešojo diskurso lingvistikos alumnė

Magistrantūros studijos „Viešojo diskurso lingvistika“ – universali studijų kryptis, kuri leidžia lanksčiai rinktis ateities profesiją ar ją nukreipti kita linkme. Ji išskirtinė tuo, kad keičia kalbos supratimą, ir nejučia tampi save supančios aplinkos tyrėju. Tai studijos, kurios įrodo, kad vieno teisingo atsakymo į klausimą nėra, nes išmokus kritiškai mąstyti ir argumentuoti – išmokstame laužyti taisykles.

Karolina Vyšniauskaitė, studijų programos studentė

Ši studijų programa yra itin patraukli nūdienos kontekste – koks vertingas yra studentas, mylintis bei visapusiškai išmanantis ne tik savo gimtąją kalbą, bet ir retorikos subtilybes, šiuolaikinius komunikacijos įrankius – dirbtinį intelektą, socialinius tinklus. Be to, ši studijų programa tinka ir norintiems gilinti teorines žinias praktikoje.

Aura Naimavičiūtė, studijų programos studentė

Studijuojami dalykai

Karjera

Programos absolventai gali dirbti:

• medijų retorikos specialistu žiniasklaidoje, valstybės ir kultūros įstaigose;
• komunikacijos specialistu valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• redaktoriumi leidyklose ir redakcijose (TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos);
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso turinio kūrėju ir analitiku leidyklose, redakcijose, reklamos agentūrose, socialinėse medijose, viešųjų ryšių, rinkodaros ir komunikacijos skyriuose;
• užsakomosios ir kūrybinės komunikacijos specialistu (įvairių žanrų tekstų kūrėjai);
• mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
• tęsti studijas doktorantūroje. 

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino.  Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2) baigę pirmosios pakopos studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete lietuvių filologijos papildomųjų studijų programą. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programas, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2+ 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P –  papildomi balai. Pridedama po 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Daugiau informacijos:

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

Intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, įsisąmoninamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos. Medijų retorikos tyrimui pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika.
Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Studijų metu išnagrinėsite kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios, suteiks jums įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti.

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, studijų programos dėstytoja

Medijos veikia ne tik išorinę laikyseną, bet ir mūsų vidines nuostatas, dialogą su savimi bei pasauliu. Medija, kaip informacijos perdavimo priemonė, dažnai trina ribą tarp to, kas tikra ir pramanyta, taip glumindama šiuolaikinį žmogų. Dėl šios priežasties itin svarbu perprasti medijų komunikacijos taisykles ir, užuot aklai joms paklusus, išnaudoti savo naudai – kuriant, analizuojant ir vertinant įvairaus pobūdžio tekstus. Manau, – tai įgūdžiai, kuriuos pagrįstai galima laikyti ateities įgūdžiais. Kuo anksčiau juos formuosime – tuo tvirčiau jausimės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Džiugu tai, kad Universitetas žengia koja kojon su gyvenimo pokyčiais ir naujovėmis, tačiau neišsižada savo prigimties, esminio užmojo: į mokslo olimpą kopiantiesiems teikti žinias, skatinti saviešką, sudaryti galimybę keistis idėjomis.

Viltė Nausėdaitė, studijų programos „Viešojo diskurso lingvistika“ studentė