Aktualijos

„Studijuodamas išsamiau sužinojau apie pasitelkiamas IT priemones, darbo ypatybes ir vis besiplečiančias karjeros galimybes, kurios, galima sakyti, leidžia susikurti savo svajonių darbo vietą“, – sako antrakursis VU KNF Informacijos sistemos ir kibernetinės saugos studentas Adris Čypas. Jis ir Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Kęstutis Driaunys dalijasi mintimis apie kibernetinės saugos specialisto darbą ir profesines perspektyvas Lietuvoje ir užsienyje.

Kibernetinio saugumo industrija yra viena sparčiausiai augančių darbo rinkoje. Remiantis kibernetinio saugumo profesionalų organizacijos „(ISC)²“ duomenimis, specialistų poreikis šiemet – daugiau nei 3 mln. Vis dėlto visuomenės supratimas apie šią perspektyvią ir gerai apmokamą profesiją vis dar apipintas mitais. Kompiuteriniam raštingumui tapus ypač reikšminga kompetencija rinkoje auga asmeninių savybių, specifinių sričių išmanymo ir tarpdisciplininio išsilavinimo vertė.

„Audiovizualinio vertimo magistrantūros studijų programą rinkausi norėdama įgyti vertimo procesui reikalingų techninių žinių bei pagilinti jau turimas užsienio kalbų kompetencijas“, – sako VU KNF magistrantūros studijų programos Audiovizualinis vertimas alumnė Indrė Bagdžiūtė. Mergina per šešerius studijų metus Kauno fakultete aktyviai įsitraukė į studentų veiklas, mokslinį gyvenimą ir šiuo metu dirba fakulteto administracijoje.

Studijos pateisino lūkesčius

Indrė džiaugiasi, kad visi jos lūkesčiai išsipildė: „Kūrėme subtitrus „Scanorama“ festivalio filmui „Hipnozė“, dubliažui pritaikėme animacinį filmą „Pabaisiukė“, praktiškai išbandėme subtitravimą ir surtitravimą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bei garsinį vaizdavimą, lokalizavome interneto svetaines.“

Ji įsitikinusi, kad dėl profesinių sunkumų ir džiugių mokslinių patirčių negalima pamiršti ir laiko kartu – švenčių bei išvykų. „Užsimezgęs šiltas ir tvirtas ryšys su bendrakursiais ir dėstytojomis, tikiu, išliks dar ilgai po studijų baigimo“, – sako ji.

„Universitete pavyko padaryti tai, ko niekaip nepavyko mokykloje – pamilti mokslą. Pasirodo, kad jis gali būti įdomus, įtraukiantis ir visiškai nenuobodus“, – sako bakalauro studijų programos Marketingo technologijos IV kurso studentė Jorė Bendinskaitė. Pasak jos, tereikia rasti savo sritį: „Kauno fakultetas tapo vieta, kur atradau savo pašaukimą ir pažinau save visai kitokią.“ Jorė džiaugiasi, kad jos veiklos fakultete susijusios net tik su savirealizacija, bet ir su pagalba moksleiviams, kurie renkasi ateitį. Jorės tikslas – kad jiems savo kelią atrasti būtų paprasčiau nei jai.

„Per kančias į žvaigždes“

Mergina prisipažįsta, kad apie VU Kauno fakultetą nežinojo nieko, kol nepamatė LAMA BPO sistemoje. „Renkantis studijas man svarbiausia buvo, kad jos vyktų Kaune. Labai apsidžiaugiau, kad neprarandu galimybės studijuoti VU“, – prisimena ji. Tuomet panagrinėjus studijų programas Jorė netruko apsispręsti ir pajausti, kur labiausiai linksta širdis, o šiandien juokiasi, kad tai buvo tiesiausias „kelias į žvaigždes“ (lot. ad astra): „Žinoma, tą kelią keliaujant reikia pačiam įdėti darbo ir visas galimybes susikurti. Kaip ir bet kur kitur.“

Šią vasarą VU Kauno fakultete vykdomi net 5 studentų vasaros praktikos projektai, kuriems 20 000 Eur finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Keturi vasaros praktikos projektai vykdomi Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute ir vienas – Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institute. Bendra vasaros praktikos vietos finansavimo suma – 4 000 eurų, kurią sudaro 1000 Eur/mėn. stipendija studentui. Projektai vykdomi 2 mėnesius nuo liepos 1 iki rugpjūčio 30 d.

Šia iniciatyva siekiama skatinti studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją. Numatytin rezultatai – apžvalginės publikacijos ir konferencijos pranešimai.

Kaip pasakoja VU KnF specialistas projektams Donatas Misiūnas, Kauno fakulteto mokslininkai, vykdydami projektus ir mokslo tyrimus, nuolat įtraukia motyvuotus visų studijų pakopų ir kursų studentus.

Studentai vasaros praktikos metu naudojasi universiteto biblioteka ir tarptautinėmis duomenų bazėmis, Kauno fakulteto laboratorijų prietaisais ir programine įranga. Atliekami svarbūs moksliniai darbai, tiriantys įvairias kultūrines, socialines ir technologines problemas.

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad iki rugpjūčio 16 d. priimami šalies aukštųjų mokyklų studentų su negalia prašymai pavasario semestro tikslinei išmokai gauti.

Studentai, pretenduojantys į tikslinę išmoką, kviečiami elektroniniu būdu pateikti paraišką Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos informacinėje sistemoje „Parama“.

Prie sistemos studentai gali jungtis per elektroninės valdžios vartus, naudodamiesi turimais banko prisijungimo duomenimis arba elektroniniu parašu, pildydami formą „Tikslinė išmoka, 2024 m. pavasario semestras_rugpjūtis“.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.