Aktualijos

Kai medžiai pasipuošia gražiausiomis rudens spalvomis, kai vakarais mieste vis anksčiau įsivyrauja tyla, o vėsa primena artėjančią žiemą, žmogaus širdyje ima busti ilgesys – šviesos, jaukumo ir artumo. Tai laikas, kai kiekviena žvakelė tampa mažyčiu stebuklu, kai prisiminimai apie mums brangius žmones sušildo net šalčiausią vakarą. Iš gilios lietuvių tradicijos išlikusios šventės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – skatina sustoti, pažvelgti į dangų ir tyliai padėkoti tiems, kurie išėjo, bet tebėra su mumis – mūsų mintyse, istorijose, širdyse.

Jau 24-ąjį kartą Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studentų atstovybė kviečia kauniečius ir miesto svečius dalyvauti jautrioje, šviesos ir atminimo kupinoje iniciatyvoje „Sielų upė“. Lapkričio 1-osios vakarą, kai miestas paskęs rudens rimtyje, nuo Laisvės alėjos fontano iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios nušvis kelias, nusėtas šimtais mažų žiburių. Tai simbolinė sielų upė, jungianti praeitį ir dabartį, gyvuosius ir išėjusius. Kiekviena žvakelė – tai atminimo šviesa, tylus dėkingumo ir meilės ženklas.

Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) piktavalėms veikoms: nuo sudėtingų apgaulių iki automatizuotų atakų, tačiau GenDI gali tapti ir efektyviu ginklu prieš kibernetines atakas. Spalį tradiciškai minėdami Europos Sąjungos kibernetinio saugumo mėnesiu, ieškome naujų būdų užtikrinti visuomenės ir infrastruktūros saugumą virtualioje erdvėje. Viena iš naujausių Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų iniciatyvų šioje srityje – GAISO projektas, kuriuo siekiama generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimais padėti apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir visuomenę nuo kibernetinių pavojų.

GAISO – tai mokslinis projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) sutarties Nr. S-ITP-24-13. Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto tyrėjų komanda kartu su partneriais.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslinių tyrimų grupė, bendradarbiaudami su BCCS (angl. Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions) klasteriu ir Lietuvos inovacijų agentūra, spalio 13–17 d. Dubajuje (JAE) dalyvauja didžiausioje pasaulyje tarptautinėje technologijų parodoje „GITEX Global 2025“.

Vizito metu Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto FinTech, blokų grandinių ir kriptovaliutų tyrimų grupės vadovas prof. dr. Saulius Masteika susitiko su Pietų Korėjos įmonės „Zkrypto Inc.“ vadovu, Hanyang – vieno iš lyderiaujančių pasaulyje universitetų, profesoriumi Hyunok Oh. Susitikimo metu pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas.

Planuojama partnerystė apims tyrimus, susijusius su nulinio žinių įrodymo protokolais (ZK-proof), jų taikymu skaitmeninės tapatybės, privatumo apsaugos, skaitmeninio balsavimo ir kitose centralizuotose ir decentralizuotose sistemose.

„Tyrimai apima tiek teorinį, tiek praktinį šių technologijų pritaikymą, siekiant užtikrinti saugumą, skaidrumą ir integralumą, kartu apsaugant vartotojo privatumą ir kovojant su galimomis duomenų manipuliacijomis bei kibernetinėmis atakomis“, – aiškina prof. dr. S. Masteika.

Kviečiame 2025 m. spalio 28 d. 12 val. klausytis nuotolinės paskaitos „Nauji kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: natūralieji pokyčiai ir sociopolitinė kalbos inžinerija“, kurią skaitys Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

Apie pranešėją daugiau žr. https://lki.lt/be-kategorijos/dr-hp-rita-miliunaite/

Nuoroda prisijungti prie paskaitos Teams platformoje: Nuotolinė paskaita „Nauji kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: natūralieji pokyčiai ir sociopolitinė kalbos inžinerija“ | Meeting-Join | Microsoft Teams

Renginį remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Organizatorius – VU KnF bakalauro studijų programos „Lietuvių filologija ir reklama“ komitetas.

Boso diena – neoficiali šventė, skirta pagerbti vadovus, padėkoti už jų darbą, parodyti pagarbą ar tiesiog palaikyti draugišką atmosferą darbe. Nors ši diena Lietuvoje įsitvirtino tik po Nepriklausomybės atkūrimo, ji pastebimai populiarėja. VU KnF dėstytojas dr. Antanas Ūsas, sako, kad aklas madingo reiškinio perėmimas nieko gero nežada ir kviečia amerikietiškos dvasios šventei atrasti lietuvišką veidą.

Atsakingosios lyderystės kursą Kauno fakultete dėstantis mokslininkas siūlo atkreipti dėmesį ir į Boso dienos kilmę: ją 1958 m. JAV Prekybos rūmuose įregistravo Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos, tuo metu dirbusi savo tėvo įmonėje sekretore. Jo gimimo dienos – spalio 16-osios – proga ji nusprendė surengti šventę. Pasakojama, kad tradicija prigijo, todėl daugelyje šalių darbuotojai tą dieną sveikina savo vadovus gėlėmis, saldumynais, simbolinėmis dovanomis ar net linksmomis meninėmis programomis.