Aktualijos

Gruodžio 15 d. Vu KnF Meno vadybos magistrantūros studijų programos studentams kviestinę paskaitą „Kultūros ir meno organizacijų vadyba: iššūkiai ir aktualios kompetencijos“ skaitė Rūta Stepanovaitė – Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administracijos vadovė. Ji pristatė savo karjeros kelią nuo VšĮ steigimo, Kauno menininkų namų projektų vadovės iki LKT administracijos vadovės. Apžvelgdama savo darbo patirtį, ji papasakojo apie Lietuvos kultūros sektoriaus ypatumus.

Kultūros sektoriaus statistika

Remiantis LKT atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje veikė 7 936 kultūros organizacijos, turinčios 51 786 padalinius, sektoriuje dirbo 99 734 žmonės (9,8 proc. visų nefinansinių įmonių samdomų darbuotojų). Dauguma organizacijų telkiasi didžiuosiuose miestuose, kultūros paslaugos nėra tolygiai pasiskirstę regionuose. Sektoriuje dominuoja veiklos, instituciniu ar projektiniu būdu finansuojamos iš valstybės biudžeto. Finansavimą kultūros organizacijų projektams skirsto Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nuo 2024 m. performuojamas į Medijų tarybą. Didžiausią dalį šio finansavimo – apie 20 mln. Eur kasmet – paskirsto Lietuvos kultūros taryba (LKT). Aptardama LKT tekantį darbo krūvį Rūta Stepanovaitė pateikė skaičius, kad per 10 LKT gyvavimo metų (2014–2023) LKT kultūros organizacijoms ir menininkams paskirstė apie 200 mln. Eur, įvertino 70 000 paraiškų, finansavo 26 000 kūrybinių sumanymų (37 proc. pateiktų paraiškų). LKT tarybą sudaro pirmininkas ir 10 narių, jiems talkina apie 150–200 ekspertų bei 29 administracijos darbuotojai, kurių darbo apimtis – 36 procesų ir apie 130 rizikų valdymas.

Gruodžio 8 dieną Vilniaus universiteto Kauno fakultete vyko tradicinis Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vertimo žodžiu iš/į anglų kalbą konkursas, tema: „Tvari plėtra“. Konkursą organizuoja Kauno švietimo inovacijų centras, LSMU gimnazija (LSMUG) bei VU Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas. Konkurse dalyvavo Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų 10-11 klasių mokiniai. Dalyvių vertimus vertino jungtinė VU KnF ir LSMUG atstovų komisija. VU Kauno fakultetui vertinimo komisijoje atstovavo Audiovizualinio vertimo studijų programos studentės Miglė Skudžinskaitė ir Gabrielė Jakaitytė, bei Lietuvių kalbos ir reklamos studijų programos studentė Simona Vasilevskytė.

Pirmame konkurso etape dalyviai vertė BBC tinklalaidės ištrauką apie tvarią madą. Mokiniai teigė, kad versti nebuvo lengva, nes ne visada žinojo lietuviškus angliškų terminų atitikmenis. Nors pagrindinė teksto mintis buvo aiški, tiksliai išversti parinktą tekstą nebuvo lengva. Antrame konkurso etape užduotis atliko 7 geriausiai pirmą užduotį atlikę mokiniai iš Kauno Jėzuitų gimnazijos, Kauno „Saulės“ gimnazijos (šiai mokyklai atstovavo 2022 metų konkurso nugalėtojas Domantas Bumbulis), Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos, Kauno Veršvų gimnazijos bei LSMUG dešimtokė Adelė Kreišmonaitė. Šiame etape dalyviai vertė ištrauką iš Žinių radijo programos „Žalioji banga“. Atlikę užduotį, dalyviai vienbalsiai teigė, kad versti iš lietuvių kalbos į anglų yra sunkiau nei iš anglų kalbos į lietuvių.

Naujausia VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesoriaus Remigijaus Čiegio knyga „Austrų ekonomikos mokykla ir jos poveikis ekonominės minties raidai“, II dalis.

Austrų ekonomikos mokykla 2021 metais minėjo 150 metų jubiliejų. Šios mokyklos atstovai, pradedant austrų ekonomikos mokyklos įkūrėju, Vienos universiteto politinės ekonomijos profesoriumi Carl’u Menger’iu, ilgą laiką formavo dabartinį rinkų, kaip ekonominių procesų, supratimą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorius Remigijus Čiegis supažindina skaitytoją su austrų ekonomikos mokyklos pradininkų pagrindinėmis ekonominėmis idėjomis ir jų poveikiu šiuolaikinių ekonomikos teorijų ir moderniosios ekonominės politikos formavimuisi.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023, 880 p., iliustr., ISBN 978-609-070—907-8

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo programos studentė Evelina Sulikaitė ir jos praktikos vadovė doc. dr. Laura Martinkutė neatlygintinai rengė garsinio vaizdavimo tekstus, įgyvendinant Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos projektą, kurio metu sukurtas pažintinis akmeninių objektų Šiaulių mieste maršrutas. Neseniai jis laimėjo Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno premiją už metų geriausiai parengtą ir įvykdytą kultūrinės edukacijos projektą.

Dar spalio mėnesį projekto vadovė Jurgita Vijūnienė oficialiai pristatė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) projekto „Eksponatus rankomis liesti! Šiaulių tapatybės beieškant“ metu sukurtą pažintinį akmeninių objektų Šiaulių mieste maršrutą. Baigiamajame projekto renginyje dalyvavo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių skyriaus nariai.

Šiaulių mieste gausu akmeninių paminklų. Miesto akmeniniai pamatai ir grįstų gatvių fragmentai mena istorinę atmintį, skulptūros byloja kultūrinį gyvenimą, kurį įdomu ir naudinga pažinti ne tik šiame mieste gyvenantiesiems, bet ir miesto svečiams.
„Į maršrutą įtraukti įvairūs miesto objektai: architektūriniai dariniai, meno kūriniai, reikšmingi miestui istoriniai paminklai ir mitologiją menantys rieduliai, tikėjimą įprasminantys ženklai. Vis dėlto ne visiems ši istorija taip paprastai prieinama – silpnaregiai, įvairią regėjimo negalią turintys žmonės negali visavertiškai mėgautis panašiais maršrutais, nes paprastai tam reikalinga rega“, – komentuoja Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė Jurgita Vijūnienė. Įgyvendinant projektą glaudžiai bendradarbiauta su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos audiosensorine biblioteka.

Gruodžio 15 d. 15.30–17.00 val. VU Kauno fakultete II auditorijoje kviestinę paskaitą skaitys Lietuvos kultūros tarybos administracijos vadovė Rūta Stepanovaitė. Paskaitos tema – „Kultūros ir meno organizacijų vadyba: iššūkiai ir aktualios kompetencijos. Praktinis žvilgsnis.“

Susitikimo metu Rūta apžvelgs savo patirtį veikiant viešajame kultūros sektoriuje pastarąjį dešimtmetį. Per šį laiką ji dirbo su skirtingais viešojo sektoriaus formatais – steigė VšĮ, dirbo savivaldybės ir valstybės biudžetinėse įstaigose. Rūtos posūkis į Lietuvos kultūros tarybą įvyko nusprendus tikslingai gilintis į kultūros sektoriuje veikiančių organizacijų vystymą, jų narių kompetencijų ugdymą, inovacijų diegimą. Paskaitoje į savo patirtį Rūta pažvelgs iš praktinės perspektyvos, atsakys į studentų klausimus.