Aktualijos

2021 m. balandžio 23 d. vyks kasmetinė tarpuniversitetinė magistrantų ir doktorantų konferencija „Informacinė visuomenė ir universitetinės studijos“ (IVUS 2021). Konferenciją nuo 1995 metų sėkmingai organizuoja Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Kauno technologijų universitetas bei Vytauto Didžiojo universitetas. 
Nuo 2017 metų prie IVUS konferencijos prisijungė Jaunųjų informacinių technologijų, inžinerijos ir matematikos
mokslininkų simpoziumas (SYSTEM2021) kurį nuo 2016 m. organizuoja Silezijos technikos universitetas (Lenkija).

Konferencija suburia magistrantus, doktorantus, jaunuosius mokslininkus, tyrėjus bei praktikus.
IVUS konferencijos tikslas – suteikti galimybę dalytis idėjomis, atliktų tyrimų rezultatais, diskutuoti apie mokslo sklaidą, sutikti bendraminčių.

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.knf.vu.lt/ivus2021
Straipsniai talpinami Easychair sistemoje

Nuo šių metų rugsėjo mėnesio Kauno fakulteto lektoriaus dr. Dariaus Dilijono iniciatyva pradėtas bendradarbiavimas su „Celonis“ kompanija, teikiančia dirbtiniu intelektu paremtas procesų gavybos technologijas. Šios bendrystės rezultatas – nemokama „Intelligent business cloud – academic edition“ licencija, kuri aktuali Kauno fakulteto Finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų programos studentams.

„Celonis“ kompanijos procesų gavybos paketai – ateities konsultantų įrankis

Įmonės savo veiklos metu kaupia daugybę duomenų, todėl jiems apdoroti naudojamos ERP, CRM, HR ir apskaitos programiniai produktai. „Celonis“ kompanijos suteikta platforma turi duomenų integracijas su SAP, ORACLE EBS, Salesforce, todėl, pasak D. Dilijono, FinTech, Finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų, Ekonomikos ir vadybos programų studentai sužinos, kaip panaudoti inovatyvius duomenų analizės įrankius finansų veiklos procesų efektyvumui užtikrinti.

D. Dilijono nuomone, tai vienas iš geriausių pasaulyje procesų gavybos paketų, kuris leidžia analizuoti bet kokios veiklos procesus, juos išgaunant iš duomenų, modeliuoti jų atitikimą, prognozuoti proceso apkrovas ir daug kitų funkcijų. Procesų gavyba leidžia interaktyviai vaizdų pagalba ištirti kiekvieną proceso žingsnį tam, kad būtų nustatyti trinties ir neatitikimų taškai.

Pasakodamas apie gavybos procesų įrankius, lektorius pateikia pavyzdį, kuris padeda labiau suprasti jų teikiamą naudą. „Pavyzdžiui, skaitmenizuoto apskaitos procese yra gautinų sumų (angl. Accounts receivable) procesas. Jo metu įmonė veda klientams išrašytų sąskaitų apskaitą, jame gausu įvykių (t. y. kiekviena sąskaita turi savo gyvavimo ciklą). Svarbu suprasti, kaip šie procesai vyksta, nes gautinių ir mokėtinų sumų procesai yra įmonių „kraujotakos“ pagrindas. Naudojant procesų gavybos įrankius, mes galime įvairias pjūviais pažvelgti į pinigų cirkuliaciją, analizuoti mokėjimų elgseną, rasti trūkio taškus, aptikti įtartinus mokėjimus. Visus šiuos analitinius komponentus galime sukomponuoti iš atskirų dalių, lyg žaistume LEGO konstruktoriumi“, – teigia D. Dilijonas.

Anot D. Dilijono, tai labai paprastas pavyzdys, realybėje yra ženkliai sudėtingesnių procesų. Taigi, naudojant tokius įrankius galima gana greitai suprasti, kaip funkcionuoja procesai, susikurti būtinus verslo procesų skydelius, pradėti proceso modeliavimą, keičiant proceso eigą redaktoriuje. Svarbiausia – tam nereikalingos programavimo žinios. Tai inovatyvus duomenų gavybą, savitarnos įrankiais pagrįstas priėjimas prie procesų, įgalinantis greitai kurti analitinius komponentus.

Lektoriaus nuomone, kelių metų eigoje, nė viena vidutinė ar didelė įmonė negalės efektyviai funkcionuoti be tokių įrankių. „Galima teigti, kad tai – ateities konsultantų, atsakingų už įmonės procesų našumo gerinimą, įrankis, padedantis išgauti realius veiklos procesus, patikrinti jų atitiktį su įmonėje aprašytais, rasti bei modeliuoti procesų patobulinimus“, – teigia pašnekovas ir akcentuoja, kad „studentai turi pradėti naudotis jau dabar, tam kad pabaigę galėtų būti konkurencingi darbo rinkoje.“ 

Kaip veikia „Intelligent business cloud“ platforma

Pasak dr. D. Dilijono, programinė įranga pasiekiama kompiuterinės debesijos platformoje, todėl galima naudotis tiek universitete, tiek iš namų, be to, yra aktyvuoti visi moduliai. Platforma yra intuityvi ir paruošta naudotis tiek duomenų mokslo specialistams, tiek ir paprastam verslo vartotojui. Taigi yra unikali galimybė studentams naudoti didelius duomenis ir pažangius duomenų analitikos metodus, ruošiant savo baigiamuosius darbus. Dažniausiai šių sričių studentai eksperimentiniams tyrimams naudoja apklausas, bando interviu metu surinkti informaciją apie tiriamosiose įmonėse vykstančius procesus. Dabar jie galėtų pasiekti naujų įžvalgų ir tikslingiau įvertinti verslo procesų efektyvumo problemas. Geriausiai skirtumą galima matyti, pasak lektoriaus, žemiau pateiktuose pavyzdžiuose.

Iš savo patirties, aš galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės linkę „pagražinti realybę“, o duomenys niekada nemeluoja. Jie parodo realų procesų vaizdą ir jame esančias problemas“, – pabrėžia lektorius.

Kiti projektai, kuriuose šiuo metu aktyviai dalyvauja lektorius dr. Darius Dilijonas

Lektorius Darius Dilijonas, 2019 metais pripažintas geriausiu fakulteto dėstytoju, pasakoja, kad žavisi dirbtiniu intelektu ir jo taikymu finansų bei medicinos srityje, todėl ir šiuo metu dirba prie dviejų didelių projektų jį dominančiose srityje. D. Dilijonas vadovauja mokslinių tyrimų projektui AIFA, kuriame kartu su Olandų duomenų mokslo kompanija „Intellerts“ ir daugybe tarptautinių partnerių – FinTech, audito ir finansų srityje, siekia sukurti įmonių finansų veiklos duomenų analitikos įrankių platformą. Minėta finansų ir audito analitikos ekosistema (AIFA) skirta automatizuoti verslo, finansų ir vidinio audito veiklas, naudojant pažangias dirbtinio intelekto (AI), mašininio mokymo (ML) ir didelių duomenų technologijas. D. Dilijono nuomone, pradėjus įgyvendinti šį projektą ir kilo idėja, pasidalinti procesų gavybos įrankių žiniomis su Kauno fakulteto FinTech programos studentais.

Kitas projektas prie kurio šiuo metu dirba lektorius yra dHealth sveikatos platformos vystymas. Šiuo metu pradėta eilė įvairių projektų su Lietuvos medicinos įstaigomis, tam kad būtų sukurti išmanūs lėtinių ligų (diabeto, nutukimo, kardiovaskulinių) valdymo, diagnostikos ir prevencijos metodai. Projekto komanda siekia sukurti inovatyvius gydymo procesų modelius, todėl į pagalbą pasitelkia išmanius dėvimus sveikatos įrenginius ir dirbtinio intelekto technologijas.

VU KnF dėstytojas D. Dilijonas – apie dėstymą, studentus ir šiuolaikiškas studijas jau yra pasakojęs ankstesnėje publikacijoje: http://naujienos.vu.lt/vu-destytojas-d-dilijonas-apie-destyma-studentus-ir-siuolaikiskas-studijas/

Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši, todėl kviečiame prisijungti visus norinčius paklausyti VU Kauno fakulteto studentų darbų gynimų. Nepamirškite užpildyti registracijos formos iki 2021 m. sausio 7 d. Neprisiregistravusieji gynimuose dalyvauti neturės galimybės. 

Atsižvelgiant į pandeminę situaciją Lietuvoje ir remiantis Vilniaus universiteto Senato nutarimu, visos 2020–2021 mokslo metų pavasario sem. studijų veiklos Kauno fakultete bus vykdomos nuotoliniu būdu.
Paskaitos organizuojamos naudojant MS Teams aplinką, visa studijų medžiaga talpinama Vilniaus universiteto virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA).

Iškilus klausimams, rašykite vaidilute [DOT] kaminskiene [AT] vu [DOT] knf [DOT] lt arba rasa [DOT] poskuviene [AT] vu [DOT] knf [DOT] lt
Daugiau informacijos: https://www.vu.lt/covid-19

Kiekvienais metais Kauno fakulteto folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, kurių metu supažindina su kalėdinių švenčių papročiais, šokiais ir dainomis. Jau trisdešimt metų veikiančio ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė teigia, kad iki šių metų susitikimai vykdavo prasidėjus Advento laikotarpiui, tačiau šiemet pandeminė situacija sustabdė ne tik ansamblio, bet ir daugelio žmonių planuotus susitikimus su pačiais artimiausiais žmonėmis. Pasak ansamblio vadovės, net ir tokiomis aplinkybėmis derėtų nepamiršti apie tradicijų perdavimą jaunesniajai kartai bei apžvelgti, kokių tradicijų galima laikytis net ir karantino sąlygomis.

Tradicijos

Auksuolė Šuliokienė primena, kad Adventas – ramybės, susikaupimo ir pasiruošimo didžiajai žiemos saulėgrįžai – Kalėdoms, metas. Mūsų Senoliai šiuo laikotarpiu nurimdavo, suklusdavo, įsiklausydavo, daugiau ilsėdavosi. Tuomet žmonės vakarodavo drauge, senoliai sekdavo pasakas, tačiau šiemet, kitaip nei įprastai, Advento laikotarpis jaunimui kiek kitoks: rekomenduojama susilaikyti nuo pasilinksminimų ir kitokių pramogų bei didžiosioms šventėms ruoštis atskirai nuo bendruomenės. Tiesa, šiuolaikinių technologijų dėka išlieka galimybė palaikyti ryšį net ir per atstumą. A. Šuliokienė primena vieną pagrindinių tradicijų, kuri yra tęsiama net tokiu sudėtingu laikotarpiu – tai „būtinybė iš esmės apsivalyti ir dvasine, ir fizine prasme. Švaros sąvoką sudarė visos svarbiausios moralinės ir dvasinės vertybės: dėkingumas, sąžiningumas, garbingumas, dorumas, ištikimybė, pareigingumas, meilė artimui, pagarba vyresniems ir kt. Iki šių dienų išlikęs paprotys įpareigoja prieš šventes kruopščiai susitvarkyti namus, pasninkauti.“
Pasakodama apie Kūčių tradicijas pašnekovė teigia, kad „tradicijų besilaikantys lietuviai šią dieną laikosi pasninko, dirba tik smulkius darbus ir iki Kūčių vakarienės atiduoda visas skolas – ir finansines, ir moralines, taip pat susitaiko su kaimynais.“ Pasak A. Šuliokienės šiemet nepavyks pasimatyti ne tik su toliau gyvenančiais giminaičiais, bet ir laikytis kitos Kūčių dienos tradicijos – prie stalo sodinti nepažįstamus žmones. Senovėje tikėta, kad reikia vaišinti svetimus žmones – jie neša namams laimę.

Kitas tradicinis paprotys, kurio, pašnekovės manymu, daugumoje šeimų ir šiemet pavyks laikytis, tai tradicinių valgių gausa. „Dvylika patiekalų ant šventinio stalo padėję protėviai tikėjo, kad ateinančius metus nieko nepritrūks. Turbūt ir šiemet ant stalo bus bandukėmis, kleckučiais, prėskučiais ar šližikais vadinamos duonelės, skirtos vėlėms pamaitinti.“ A. Šuliokienė pasakoja, kad tarp Lietuvos regionų yra nemažai skirtumų, todėl šventinio stalo patiekalai ir jų pavadinimai skiriasi. „Aukštaitijoje ant stalo deda medumi pasaldintus kviečius; Žemaitijoje valgius apibarsto kanapėmis; Suvalkijoje mėgstamas virtų žirnių ir pupų bei avižų kisielius, o Dzūkai kepa grikines babkas ir papločius lamancus.

Burtai ir kitos pranašystės

Pasak A. Šuliokienės, kaip ir anksčiau, net ir švenčių metu jaunimui rūpėjo širdies reikalai. Vienas iki šiol išlikusių papročių – burtai su gaidžiu (kai gaidys pasirenka vieną iš trijų dubenų, kuriuose yra vanduo, duona ir grūdai. Jei paukštis palinksta prie dubens su vandeniu – būsimas vyras bus girtuoklis, jeigu lesa duoną – dykaduonis, o jeigu lesa grūdus – darbininkas), šiemet gali ir nepavykti, nes dauguma mūsų neturės galimybės aplankyti toliau už miesto gyvenančių artimųjų. Pašnekovė primena, kad valgiai buvo susiję su burtais, pavyzdžiui, buvo siūloma prisivalgyti sūrios silkės ir prie lovos pasistatyti stiklinę vandens. Tokiu būdu galima pamatyti savo būsimą vyrą. Jis bus tas, kuris sapne atneš vandens.

Kaip Kalėdas švenčia „Uosinta“?

Folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai iki šių metų turėjo tradiciją – švęsti Kalėdas drauge. Tuomet iš skirtingų Lietuvos regionų atvykę bendruomenės nariai atveždavo tradicinį šeimos patiekalą, pristatydavo ir papasakodavo, kaip pasigaminti patiems. Pašnekovė teigia, kad tokiu būdu puoselėjamos kulinarinės tradicijos.

Ansamblio „Uosinta“ bendruomenė padeda išlaikyti ne tik kulinarinio paveldo tęstinumą, bet ir lietuvių liaudies dainas. Tiesa, šiemet nėra galimybės paklausyti ansamblio gyvai, tačiau vadovė Auksuolė primena, kad galima pasiklausyti dainų įrašų, pavyzdžiui, Advento laikotarpiui siūlo pasiklausyti kartu su lietuvių liaudies folkloro dainininke Veronika Povilioniene įrašytų dainų, kurios yra Advento – Kalėdų liaudies dainų kompaktinėje plokštelėje „Už girių girių“. Ansamblio vadovė paaiškina, kad dainos įrašytos su elektroninės muzikos improvizacijomis, todėl suskambo naujomis spalvomis. Dainos rekomenduojamos net ir tiems, kurie nėra lietuvių liaudies dainų mėgėjai.

A. Šuliokienė primena, kad kalėdiniu laikotarpiu giedamos giesmės yra sėkmingai tebesitęsianti tradicija, kurią ir šiemet galime tęsti prie šventinio stalo.

Artėjančių švenčių proga ansamblio „Uosinta“ vadovė rekomenduoja pasiklausyti lietuvių liaudies tradicijas menančios giesmės „Kas buvo girioj pamigįs“: https://www.youtube.com/watch?v=OAE5W0zf0vo&feature=youtu.be

Gražių, šiltų ir jaukių Šv. Kalėdų!