Germanų filologijos katedros kvietimu kovo 15 d. Vilniaus universiteto Kauno fakultete viešėjo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos” režisierius Donatas Ulvydas. Pokalbį apie laisvę, viltį, tikėjimą ir kiekvieno iš mūsų identiteto paieškas moderavo VU KnF profesorė humanitarinių mokslų daktarė Loreta Ulvydienė ir Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras teologijos mokslų daktaras Kęstutis Kėvalas.
„Donato Ulvydo šiandien pristatyti jau nebereikia“
„Jį žino visi ir kone kasdien spaudoje ar interneto portaluose randasi nauji pasisakymai ir nuomonės apie filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“ bei įvairūs jo vertinimai,“ – sako šio susitikimo organizatorė prof. Loreta Ulvydienė. Pasak jos, tik aklas ir kurčias gali nematyti ar nesuvokti, koks svarbus mums šis filmas. Todėl profesorė skatino diskutuoti klausdama, ar šiandien, kuomet emigracija suvokiama vos ne kaip vertybė, tikrai vertiname laisvės kainą ir didžiuojamės savo šalimi ir Lietuvos vėliava?..
Pokalbio moderatoriai akcentavo, jog filmo daugiasluoksniškumas leidžia pajusti vienybę su kino salėje nuščiuvusia auditorija ir kiekvienam žiūrovui pamatyti tik jam asmeniškai svarbius momentus. Apie filme menininko akimis pasakojamą laikmetį žinome vis dar labai mažai, o skaičiuodami jau 28-tus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus sulaukėme pirmo bandymo apie skaudų mūsų istorijai laikotarpį kalbėti visiems prieinamu būdu. Nereto iš mūsų žinios yra sukonstruotos iš atskirų naratyvų, iš tėvų ar senelių išgirstų pasakojimų. Gal tai ir paaiškina mūsų ašaras stebint Emilijos, arba, anot dr. Kęstučio Kėvalo, Lietuvos kovą už laisvę, nes Emilija – tai Lietuva. Dr. Kęstutis Kėvalas D. Ulvydo kūrybą lygino su Martin Scorsese darbais ir kalbėjo apie filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ atrastus archetipus. Pokalbis sukosi apie tariamus kultūros istorikės Rasos Čepaitienės analizuojamus „kristologinius motyvus“, Dievą, tikėjimą ir laisvės kainą.
Režisierius atsakė į kiekvieną klausimą apie darbą su aktoriais, du metus trukusią „tremtį“ į Kauno Laisvės alėją, kuri jam tapo brangi savo laisva dvasia, mažąją Emiliją – Martyno Starkaus dukrelę Mėtą, ir darbo su vaikais ypatumus bei kitus auditorijai rūpėjusius klausimus.
Susitikimas su D. Ulvydu VU KnF audiovizualinio vertimo specialistus pastūmėjo dar vienai iniciatyvai
Renginys buvo atviras plačiajai visuomenei, tad, pasak L. Ulvydienės, užsiregistravusiųjų skaičius bylojo apie tai, jog esame pasiruošę pokalbiams apie laisvę, istorinę atmintį, identiteto paieškas ir Lietuvos ateitį. Klausiantiems, ar šįkart toks pokalbis pavyko, dr. Loreta Ulvydienė atsako dalyvavusiųjų įspūdžiais:
„Noriu padėkoti už susitikimą. Buvo nerealu, tokia nuostabi, ilgai neblėstanti energija sklido.“ (Livija Grikietis).
„Tik pažiūrėjusi filmą užsinorėjau kažko labai panašaus, kas vyko susitikimo su režisieriumi metu. Ačiū už šio noro išpildymą. Ačiū Donatui už įrodymą, koks galingas žmogus gali būti kūrėjas!“ (Rūta Kriščiūnienė).
„Kaip bevertintų eiliniai žiūrovai ir kino kritikai paskutinį režisieriaus Donato Ulvydo kūrybinį darbą, jo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ sukūrė reiškinį Lietuvoje, kuris palytėjo kiekvieną iš mūsų, net ir tuos, kurie filmo dar nematė.“ (istorikas, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas).
Dėkojame Donatui Ulvydui už skirtą laiką, skleidžiamą šviesą ir pačią gražiausią dovaną Lietuvai. Režisieriaus vadovaujamos filmo kūrybinės grupės darbo įkvėpti VU Kauno fakulteto audiovizualinio vertimo ir kitų filologijos krypčių studentai bei dėstytojai imasi atsakingo projekto – išversti filmo subtitrus į tas kalbas, kurių mūsų fakultete mokosi studentai, kad šis filmas būtų plačiai pristatytas pasauliui ir pritaikytas neįgaliųjų auditorijai.
Germanų filologijos katedros informacija