Tarptautinėje Europos verslo etikos tinklo (EBEN) konferencijoje dalyvavo VU KHF mokslininkės

raminta aurelija khfFilosofijos ir kultūros studijų katedros docentės dr. R. Pučėtaitė ir dr. A. Novelskaitė į šventinių fakulteto jubiliejaus renginių savaitę įsijungė vos spėjusios grįžti iš  2014 m. spalio 9 -11 d. Lisabonoje (Portugalija) vykusios Europos verslo etikos tinklo (European Business Ethics Network – EBEN) konferencijos „Etika krizės metu“.  

Čia mokslininkės pristatė Visuotinės dotacijos projekto „Organizacijos etikos poveikis organizacijos novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“ rezultatus, kurie gauti atlikus organizacijų apklausą Lietuvoje. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti etiškos organizacijos kultūros ir lyderio bei pasekėjų santykių kokybės poveikį organizacijos novatoriškumui.

Konferencijoje buvo lyginami lyderystės tyrimų Europoje ir Kinijoje rezultatai

raminta konferencijaKinijos, Lietuvos ir Suomijos  viešojo sektoriaus organizacijose surinktų duomenų lyginamosios analizės rezultatus pirmąją konferencijos dieną pristatė  projekto vadovė dr. R. Pučėtaitė. Šis pranešimas – tai tarptautinio bendradarbiavimo su Jyväskylos universiteto Verslo ir ekonomikos mokyklos (Suomija) tyrėjomis profesore Anna-Maija Lämsä ir doktorantėmis Dan Nie bei Elina Riivari rezultatas. Pranešime mokslininkės atkreipė dėmesį į tai, kad lyderio gebėjimas teikti grįžtamąjį ryšį ir pasekėjų įsitikinimas, jog lyderis juos parems sunkiu metu, yra svarbūs lyderystės santykių aspektai, nepriklausomai nuo sociokultūrinio konteksto ypatumų.  

Šie aspektai lemia, ar organizacijos darbuotojai atskleis savo žinias ir gebėjimus, reikalingus geresniam klientų aptarnavimui ar problemų sprendimui. Nežiūrint šio panašumo, Europos valstybėse (t.y. Lietuvoje ir Suomijoje) veikiančiose organizacijose lyderystės santykiai daro didžiausią poveikį darbuotojų elgesio novatoriškumui, tuo tarpu Kinijoje – rinkos novatoriškumui. Iš dalies šis rezultatas buvo netikėtas, kadangi viešojo sektoriaus organizacijos, atliekančios reguliacines funkcijas, nėra arba yra labai mažai orientuotos  į rinkos santykius. Iš Kinijos kilusi doktorantė D. Nie šį rezultatą aiškino tuo, jog duomenys Kinijoje rinkti tokiu metu, kai viešajame diskurse buvo stipriai akcentuojama nacionalinio lyderio išsakyta orientacijos į rinką idėja. Todėl tikėtina, kad bent požiūrių lygmenyje viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojus šis diskursas galėjo stipriai paveikti.      

Bus gilinamasi į organizacijos kultūros poveikio novatoriškumui tematiką

Antruoju pranešimu dr. R. Pučėtaitė ir dr. A. Novelskaitė pristatė etiškos organizacijos kultūros poveikio organizacijos novatoriškumui Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose analizės rezultatus. Netikėtai pačioms mokslininkėms, aiškumas kaip vertybė, kuri yra viena iš 8 etiškos organizacijos kultūros modelio sudedamųjų dalių, pasirodė reikšminga tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijoms. Jos statistinė reikšmė ypač išaugo informacinių technologijų sektoriaus organizacijose. Šie rezultatai uždavė naujus klausimus mokslininkėms – kiek griežtai tirtos organizacijos apibrėžia elgesio taisykles ir etines normas. Į šiuos ir kitus klausimus tyrėjų grupė sieks atsakyti kokybinio tyrimo metu.

Be to, kad konferencija suteikė galimybę viešinti tyrimų rezultatus ir diskutuoti apie juos su kitų šalių mokslininkėmis ir mokslininkais, tyrėjos džiaugėsi ir galimybe sutikti jau pažįstamas savo srities koleges ir kolegas, aptarti galimas naujas veiklas, tikėtinus dėstytojų mainus, inicijuoti naujus tyrimų ir studijų projektus. Mokslininkės prisipažino, kad be dalyvavimo konferencijoje, jas maloniai nuteikė ir vasaros pabaigos šiluma žemyno pakraštyje, kavos aromatas, vietinių žmonių paslaugumas ir muzikalumas, Lisabonos miesto panorama.

Filosofijos ir kultūros studijų katedros informacija