Dirbtinio intelekto problematika ir kitos temos mokslo festivalyje

khf mokslo festivalisAntrą kartą dalyvaudami mokslo populiarinimo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ http://www.mokslofestivalis.eu/ fakulteto mokslininkų atstovai šiemet pasiūlė platų tematinį spektrą paskaitų, skirtų tiek suaugusiųjų, tiek mažųjų klausytojų dėmesiui.

 

 

Intelektualios sistemos ir programiniai robotai

DilijonasInformatikos katedros lektorius dr. Darius Dilijonas paskaitoje „Ar dirbtinis intelektas gali priimti geresnius sprendimus už žmogų ir užtikrinti efektyvesnį bankų sistemų valdymą?“ kalbėjo apie tai, kad  dirbtinio intelekto metodai tik dabar pradedami plačiai taikyti verslo operacijų valdymo srityje. Pasak mokslininko, dirbtinis intelektas apima platų tyrimų sričių spektrą: intelektualias mašinas (robotus), programinius robotus. Esminis tokių sistemų išskirtinumas yra gebėjimas samprotauti, kaupti ir išgauti žinias, atrasti tendencijas, mokytis ir adaptuotis prie naujų situacijų ar aplinkos.

Paskaitoje buvo kalbama apie intelektualias verslo operacijų valdymo sistemas (dirbtinį intelektą, didelių duomenų masyvų apdorojimą), skirtas valdyti bankomatų grynųjų pinigų srautus, t.y., sistemas – programinius robotus, gebančius mokytis, adaptuotis ir priimti sprendimus, modeliuojant milijardus galimų sprendimo kombinacijų.

„Žmogus yra mąstanti būtybė, kuri gali mokytis iš aplinkos surenkamos informacijos, o vėliau sukauptas žinias pritaikyti įvairiose situacijose. Mokslininkai dešimtmečius tyrinėjo biologinių sistemų gebėjimus išgauti, kaupti ir pritaikyti žinias. Imituojant žmogaus smegenų veiklą, buvo sukurti dirbtiniai neuroniniai tinklai (angl. artificial neural networks). Nagrinėjant biologinių organizmų elgseną, sukurti evoliucinių skaičiavimų algoritmai. Jų pagrindas yra natūralios atrankos principai – išlieka stipriausi. Paukščių ir skruzdžių elgsenos tyrimai leido sukurti spiečiaus intelekto algoritmus. Jie sėkmingai taikomi, kuriant programinius robotus, sugebančius automatizuoti sudėtingų problemų sprendimą – analizuoti esamą būseną, prognozuoti elgseną ir modeliuoti optimalius valdymo sprendimus. Šios sistemos per akimirksnį gali sumodeliuoti milijonus galimų sprendimų, vertinant įvairius aplinkos veiksnius. Žmonės to dažniausiai negali padaryti. Be to, jie yra linkę klysti. Su dabartinėmis kompiuterinių sistemų skaičiavimo galimybėmis intelektualūs programiniai robotai gali priimti geresnius sprendimus už žmogų. Tam tereikia 5 sistemos elementų: virtualios verslo modeliavimo ir imitavimo aplinkos, intelektualių komunikavimo technologijų, intelektualių prognozavimo modelių, intelektualių optimizavimo modelių ir intelektualios analizės modelių.

Naudojant komunikavimo technologijas, programiniai robotai realiu laiku susirenka verslo aplinkos duomenis. Jie gali būti pajungti į bankų sistemas, kad surinktų informaciją apie klientams suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, bankomatų išduodamus ir priimtus grynuosius pinigus arba klientų srautą bankų skyriuose ir jų pageidaujamų paslaugų apimtis. Pagal surinktus duomenis atliekama prognozė – nustatomas grynųjų pinigų poreikis kiekviename bankomate ar paslaugų poreikis kiekviename skyriuje. Intelektualios sistemos geba suformuoti adaptyvius bei lanksčius prognozavimo modelius pagal istorinius duomenis. Imituojama sistemos elgsena ir nustatomi faktoriai, lemiantys vienokį ar kitokį paslaugų apimčių svyravimą. Šios sistemos labai greitai išmoksta, kad didesnis pinigų poreikis yra prieš švenčių dienas, nustatomos atlyginimų mokėjimo dienos. Kiekvienam bankomatui ar banko skyriui sukuriamas individualus elgsenos prognozavimo modelis. Kuomet žinome, kaip elgsis valdomi objektai, aktyvuojami intelektualūs optimizavimo algoritmai. Kiekvienas iš tokių algoritmų gali turėti apibrėžtą tikslo funkciją. Pavyzdžiui, sumažinti grynųjų pinigų valdymo kaštus užtikrinant, kad bankomatuose visuomet būtų reikiamas pinigų kiekis. Įgyvendinant šį tikslą, atliekamas įvairių sprendimų modeliavimas. Programiniai robotai modeliuoja sprendimus, kurie gali būti apriboti statinėmis ir dinaminėmis taisyklėmis. Intelektualios sistemos gali išmokti naujas taisykles ar jų kombinacijas, duodančias geriausią sprendimą. Tai vadinama gebėjimu samprotauti. Panašius taisyklių rinkinius naudoja ir žmonės kasdieniniame gyvenime. Žinios sukaupiamos iš patirties, o vėliau gali būti pritaikomos. Programiniai agentai šioje srityje turi pranašumą, nes gali labai efektyviai spręsti konkrečias problemas, įvertinant visus galimus sprendimo variantus. Žmogus to dažniausiai padaryti negali. Sprendimų kokybė priklauso nuo žmogaus individualių gebėjimų taikyti įgytas žinias ir mokytis. Tuo tarpu programiniai robotai gali surasti pačius geriausius sprendimus, jeigu turi visą reikiamą informaciją. Sistema gali pasakyti, kada ir kiek pinigų reikia atvežti į kiekvieną bankomatą ir kaip suplanuoti pinigų paruošimo ir pristatymo grafiką, kad kaštai būtų mažiausi. Praktiniai tokių sistemų taikymai leidžia sutaupyti iki 40 procentų kaštų ir pagerinti paslaugų prieinamumą bankų sistemose. Intelektualios verslo operacijų valdymo sistemos ilgainiui pakeis žmones ir leis efektyviau valdyti paslaugų sistemas. Taip automatizavus gamybą, buvo sumažintos žmogiškojo darbo apimtys. Per ateinančius dešimtmečius bus automatizuojamas operatyvinių sprendimų priėmimas. Verslo informacinėse sistemose šiuo metu sukaupta daugybė duomenų. Kiekvieną dieną jų kiekis dar labiau padidėja. Žmogus vargiai pajėgus tokį duomenų kiekį apdoroti. Pasitelkus intelektualius metodus, galime šiuos duomenis „įdarbinti“ geresniems verslo valdymo sprendimams priimti.“

Iš dr. D. Dilijono paskaitos

http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/ar-dirbtinis-intelektas-gali-priimti-geresnius-sprendimus-uz-zmogu-ir-uztikrinti-efektyvesni-banku-sistemu-valdyma/

 

vu khf mokslo festivalisInteraktyvūs kalbų ir technologijų pristatymai

Užsienio kalbų katedros lektorės Giedrė Dubauskienė ir Lina Fedorčenkienė surengė aktyvų anglų kalbos užsiėmimą„Practising English with Advertising can be Really Appetizing“. Jo metu kūrybiškai mąstantiems („outside the box“)  klausytojams buvo pasiūlyta pažvelgti į reklamą kitaip – pasinerti į vaizdo, muzikos ir žodžio pasaulį, kad būtų išlaisvintos kūrybinės galios ir pagilintos anglų kalbos žinios. Užsiėmimo metu dalyviai kūrė reklaminius šūkius, ieškojo užkoduotų simbolių ir žinučių, suko galvas bandydami nuspėti nežinomų reklamų pabaigas. Susidomėjimas buvo didžiulis. Vietoje 20 užsiregistravusių į šį anglų kalba vykusį praktinį užsiėmimą susirinko tris kartus daugiau klausytojų: 10-12 klasių mokinių ir suaugusiųjų, mokančių anglų k. ne žemesniu kaip B1 (savarankiško vartotojo) lygiu.

http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/practising-english-with-advertising-can-be-really-appetizing/

khf vu erdvelaivis zemeSu mažaisiais smalsuoliais rugsėjo 14 dieną fakultete dirbo Germanų filologijos katedros atstovės – įvaizdo žaidimų lokalizacijos specialistė dėstytoja L. Niedzviegienė, talkinama kolegių doc. dr. D. Satkauskaitės ir lekt. M. Urbonienės vedė itin interaktyvią paskaitą „Vaizdo žaidimų lietuvinimas: pažaisk, išversk, įgarsink“. Techniniais sprendimais, kaip visada, rūpinosi audiovizualinės laboratorijos specialistas Evaldas Grišius. Kadangi viena iš katedros kuruojamos studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ mokomųjų sričių yra vaizdo žaidimų lokalizacija,  trylika KTU Inžinerijos licėjaus šeštos klasės mokinių turėjo galimybę „pasimatuoti“ audiovizualinio vertimo specialisto profesiją. Mokiniai entuziastingai įsitraukė į veiklą, miklino rankas ir reakciją žaisdami „Kempiniuko Plačiakelnio“ žaidimą, vėliau bandė jį išversti į lietuvių kalbą ir galiausiai įgarsinti. Dėstytojos asistavo mažiesiems vertėjams, susipažįstantiems su įgarsinimo įranga ir specialiomis programomis ar įstrigusiems vertimo labirintuose. Paskaitoje netrūko juoko dėl nepavykusių garsinimo bandymų bei džiaugsmo šūksnių įveikus užduotį. Pamoka turėjo trukti, kaip įprasta mokykloje, – 45 min., tačiau dauguma dirbtuvių dalyvių taip įsijautė į vertimo ir garsinimo veiklas, kad net po geros valandos nenorėjo atsisveikinti. Vaikai teiravosi, ar dar kada nors turės galimybę sugrįžti ir vėl pamėginti garsinti filmukus. „Tik šįkart jau daug profesionaliau!” – tikino jie.

http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/vaizdo-zaidimu-lietuvinimas-pazaisk-isversk-igarsink/

Docentai dr. Vytautas Rudžionis ir dr. Robertas Kudirka paskaitoje „Lietuviškai kalbantis ir suprantantis kompiuteris“ buvo pasirengę supažindinti klausytojus su sakytinės lietuvių kalbos apdorojimo technologija, balso skaitmeniniais tyrimais ir aptarti tokių tyrimų taikymo galimybes bei testuoti programinę įrangą.Deja, paskaitos apie lietuviškai kalbančio ir suprantančio kompiuterio veikimo principus autoriai nesulaukė užsiregistravusių, kurie praleido puikią galimybę ne tik pasiklausyti teorinio įvado, bet ir stebėti kelias demonstracijas: kaip kompiuteris atpažįsta autobusų stotelės pavadinimą ir praneša, kada atvyks autobusas, bei kaip reikia „mokyti“ kompiuterį suprasti lietuviškus žodžius.

http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/lietuviskai-kalbantis-ir-suprantantis-kompiuteris/

Besidomintiems civilizacijos pažanga ir mokslo naujovėmis Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė skaitė paskaitą  „„Laisva meilė“ rūmuose ir kituose visuomenės sluoksniuose istorijos tėkmėje“ , o lektorius Verslo ekonomikos ir vadybos katedros lektorius Saulius Jurgelėnas kvietė išmėginti komunikacinių įgūdžių lavinimo žaidimą „Mafija“. http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/laisva-meile-rumuose-ir-kituose-visuomenes-sluoksniuose-istorijos-tekmeje/;

http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/komunikaciniu-igudziu-lavinimo-zaidima-mafija/