Disertacija apie skaitymą iš lūpų ir dubliavimo kokybę

Koveriene khfGermanų filologijos katedros lektorė Indrė Koverienė  š. m.  gruodžio mėn. 21 d. gins disertaciją „Dubliavimas kaip audiovizualinio vertimo moda: anglų ir lietuvių kalbų garsynai vizualinės fonetikos kontekste“ humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti.

Indrė Koverienė anglų filologijos bakalauro studijas baigė Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (1997-2002), kur apgynė baigiamąjį darbą „The Orient as the “Other” in Byron’s Turkish Tales”. Šiame fakultete I. Koverienė tęsė anglų kalbotyros magistro studijas (2002-2004). Jos magistro darbo tema – „On the Problem of Media Discourse as a Complex Communication Event“.

Nuo 2004 m. Indrė Koverienė dėsto verslo anglų kalbos, profesinės komunikacijos ir specialybės anglų kalbos studijų dalykus Aleksandro Stulginskio universiteto Kultūrinės komunikacijos ir edukacijos centro Kalbų katedroje. 2004-2006 m. verslo anglų kalbą disertantė dėstė VU Kauno humanitarinio fakulteto Užsienio kalbų katedroje, o nuo 2014 m. skaito audiovizualinio vertimo/ dubliavimo kursą fakulteto Germanų filologijos katedroje. 

Duomenys apie disertaciją

Disertacijos pavadinimas: „Dubliavimas kaip audiovizualinio vertimo moda: anglų ir lietuvių kalbų garsynai vizualinės fonetikos kontekste“.

Sritis ir kryptis: humanitariniai mokslai, filologija (04 H).

Moksliniai vadovai:

prof. habil. dr. Olegas Poliakovas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H), nuo 2005 10 01 iki 2013 06 30, ir prof. dr. Vytautė Pasvenskienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H), nuo 2013 07 01 iki 2015 10 13.

Gynimo tarybos nariai:

Pirmininkas – prof. habil. dr. Aloyzas Gudavičius (Šiaulių universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H).

Nariai: prof. dr. Aurelija Leonavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H), doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H), doc. dr. Vytautas Evaldas Rudžionis (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P), doc. dr. Goda Rumšienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H). 

Oponentai:

prof. dr. Vilmantė Liubinienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S) ir prof. dr. Loreta Ulvydienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04H).

Disertacija bus ginama viešame Filologijos mokslo krypties tarybos posėdyje 2015 m. gruodžio 21 d. 12 val. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto 10 auditorijoje. Adresas: Muitinės g. 12, LT-44280, Kaunas, Lietuva.

 

Iš disertacijos

Šio darbo specifiką ir tyrimo pobūdį lėmė suvokimas, kad garsinio ir vaizdinio kanalų sintezė, dėl įgimto gebėjimo skaityti iš lūpų, pasižymi tiesioginiu poveikiu šnekos percepcijai. Globalizacija ir technologinė pažanga šių dviejų kanalų sintezės apraiškas transformuoja į audiovizualinės rinkos produkciją, kuri atskleidžia, kad gebėjimas skaityti iš lūpų neatsiejamas nuo sinchronizacijos reiškinio, o ypač lūpų sinchronijos – vieno svarbiausių dubliavimo požymio. Siekiant geresnės dubliavimo kokybės, kurią dažnai menkina lūpų dischronija, pasižyminti neigiamu poveikiu šnekos percepcijai, disertacijoje pateikiami baziniai principai, kuriais remiantis atliekama lūpų sinchronija tarp anglų ir lietuvių kalbų garsynų. Identifikavus anglų ir lietuvių kalbų garsynų vizualinės raiškos panašumus ir skirtumus, nustatytos 6, galimai stambiausios vizemos, aprėpiančios vizualiai tapačias anglų ir lietuvių kalbų fonemas lūpų sinchronijos dubliavime tikslais. Analizuojant dubliavimo kaip AVV modos ypatumus, susisteminama AVV terminija lietuvių kalba, o siekiant palyginti vizualinę anglų ir lietuvių kalbų fonemų raišką, pritaikoma tarptautinė fonetinė abėcėlė lietuvių kalbos transkripcijai. Taip pat disertacijos rezultatai įrodo, kad kompiuterinės grafikos tikslais sukurtas vizemas, siekiant lūpų sinchronijos dubliavime, galima jungti į stambesnius vienetus, o dubliavime taikytinos vizemos vaidybinių filmų lūpų sinchronijai yra aktualios ir animacijos rūšies filmų lūpų sinchronijai. Tyrimo išvados patvirtina, kad vizema gali aprėpti balsines, dvibalsines ir priebalsines fonemas, o fonemų grupavimas į vizemas grindžiamas fonologiniais segmentiniais ir supersegmentiniais elementais. http://www.lmt.lt/lt/paslaugos/disertacijos/d-db/4309/p10.html