70441976_2727527927260254_32583017771827200_n.pngKiekvienais metais Kauno fakulteto folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, kurių metu supažindina su kalėdinių švenčių papročiais, šokiais ir dainomis. Jau trisdešimt metų veikiančio ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė teigia, kad iki šių metų susitikimai vykdavo prasidėjus Advento laikotarpiui, tačiau šiemet pandeminė situacija sustabdė ne tik ansamblio, bet ir daugelio žmonių planuotus susitikimus su pačiais artimiausiais žmonėmis. Pasak ansamblio vadovės, net ir tokiomis aplinkybėmis derėtų nepamiršti apie tradicijų perdavimą jaunesniajai kartai bei apžvelgti, kokių tradicijų galima laikytis net ir karantino sąlygomis.

Tradicijos

Auksuolė Šuliokienė primena, kad Adventas – ramybės, susikaupimo ir pasiruošimo didžiajai žiemos saulėgrįžai – Kalėdoms, metas. Mūsų Senoliai šiuo laikotarpiu nurimdavo, suklusdavo, įsiklausydavo, daugiau ilsėdavosi. Tuomet žmonės vakarodavo drauge, senoliai sekdavo pasakas, tačiau šiemet, kitaip nei įprastai, Advento laikotarpis jaunimui kiek kitoks: rekomenduojama susilaikyti nuo pasilinksminimų ir kitokių pramogų bei didžiosioms šventėms ruoštis atskirai nuo bendruomenės. Tiesa, šiuolaikinių technologijų dėka išlieka galimybė palaikyti ryšį net ir per atstumą. A. Šuliokienė primena vieną pagrindinių tradicijų, kuri yra tęsiama net tokiu sudėtingu laikotarpiu – tai „būtinybė iš esmės apsivalyti ir dvasine, ir fizine prasme. Švaros sąvoką sudarė visos svarbiausios moralinės ir dvasinės vertybės: dėkingumas, sąžiningumas, garbingumas, dorumas, ištikimybė, pareigingumas, meilė artimui, pagarba vyresniems ir kt. Iki šių dienų išlikęs paprotys įpareigoja prieš šventes kruopščiai susitvarkyti namus, pasninkauti.“
Pasakodama apie Kūčių tradicijas pašnekovė teigia, kad „tradicijų besilaikantys lietuviai šią dieną laikosi pasninko, dirba tik smulkius darbus ir iki Kūčių vakarienės atiduoda visas skolas – ir finansines, ir moralines, taip pat susitaiko su kaimynais.“ Pasak A. Šuliokienės šiemet nepavyks pasimatyti ne tik su toliau gyvenančiais giminaičiais, bet ir laikytis kitos Kūčių dienos tradicijos – prie stalo sodinti nepažįstamus žmones. Senovėje tikėta, kad reikia vaišinti svetimus žmones – jie neša namams laimę.

Kitas tradicinis paprotys, kurio, pašnekovės manymu, daugumoje šeimų ir šiemet pavyks laikytis, tai tradicinių valgių gausa. „Dvylika patiekalų ant šventinio stalo padėję protėviai tikėjo, kad ateinančius metus nieko nepritrūks. Turbūt ir šiemet ant stalo bus bandukėmis, kleckučiais, prėskučiais ar šližikais vadinamos duonelės, skirtos vėlėms pamaitinti.“ A. Šuliokienė pasakoja, kad tarp Lietuvos regionų yra nemažai skirtumų, todėl šventinio stalo patiekalai ir jų pavadinimai skiriasi. „Aukštaitijoje ant stalo deda medumi pasaldintus kviečius; Žemaitijoje valgius apibarsto kanapėmis; Suvalkijoje mėgstamas virtų žirnių ir pupų bei avižų kisielius, o Dzūkai kepa grikines babkas ir papločius lamancus.

Burtai ir kitos pranašystės

Pasak A. Šuliokienės, kaip ir anksčiau, net ir švenčių metu jaunimui rūpėjo širdies reikalai. Vienas iki šiol išlikusių papročių – burtai su gaidžiu (kai gaidys pasirenka vieną iš trijų dubenų, kuriuose yra vanduo, duona ir grūdai. Jei paukštis palinksta prie dubens su vandeniu – būsimas vyras bus girtuoklis, jeigu lesa duoną – dykaduonis, o jeigu lesa grūdus – darbininkas), šiemet gali ir nepavykti, nes dauguma mūsų neturės galimybės aplankyti toliau už miesto gyvenančių artimųjų. Pašnekovė primena, kad valgiai buvo susiję su burtais, pavyzdžiui, buvo siūloma prisivalgyti sūrios silkės ir prie lovos pasistatyti stiklinę vandens. Tokiu būdu galima pamatyti savo būsimą vyrą. Jis bus tas, kuris sapne atneš vandens.

Kaip Kalėdas švenčia „Uosinta“?

Folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai iki šių metų turėjo tradiciją – švęsti Kalėdas drauge. Tuomet iš skirtingų Lietuvos regionų atvykę bendruomenės nariai atveždavo tradicinį šeimos patiekalą, pristatydavo ir papasakodavo, kaip pasigaminti patiems. Pašnekovė teigia, kad tokiu būdu puoselėjamos kulinarinės tradicijos.

Ansamblio „Uosinta“ bendruomenė padeda išlaikyti ne tik kulinarinio paveldo tęstinumą, bet ir lietuvių liaudies dainas. Tiesa, šiemet nėra galimybės paklausyti ansamblio gyvai, tačiau vadovė Auksuolė primena, kad galima pasiklausyti dainų įrašų, pavyzdžiui, Advento laikotarpiui siūlo pasiklausyti kartu su lietuvių liaudies folkloro dainininke Veronika Povilioniene įrašytų dainų, kurios yra Advento – Kalėdų liaudies dainų kompaktinėje plokštelėje „Už girių girių“. Ansamblio vadovė paaiškina, kad dainos įrašytos su elektroninės muzikos improvizacijomis, todėl suskambo naujomis spalvomis. Dainos rekomenduojamos net ir tiems, kurie nėra lietuvių liaudies dainų mėgėjai.

A. Šuliokienė primena, kad kalėdiniu laikotarpiu giedamos giesmės yra sėkmingai tebesitęsianti tradicija, kurią ir šiemet galime tęsti prie šventinio stalo.

Artėjančių švenčių proga ansamblio „Uosinta“ vadovė rekomenduoja pasiklausyti lietuvių liaudies tradicijas menančios giesmės „Kas buvo girioj pamigįs“: https://www.youtube.com/watch?v=OAE5W0zf0vo&feature=youtu.be

Gražių, šiltų ir jaukių Šv. Kalėdų!

christmas-2926962_1920.jpg

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku