LMA-1.jpg2020 m. Lietuvos mokslų akademijos premija (LMA) už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta VU KnF magistrėms Dovilei Peseckienei ir Indrei Višinskaitei. Meno vadybos magistrei Dovilei Peseckienei premija skirta už mokslo darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė). Audiovizualinio vertimo magistrei Indrei Višinskaitei premija įteikta už baigiamąjį darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ / Deconstruction as a Form of Soviet Dissent in Grigori Kozintsev's Screen Version of William Shakespeare's "Hamlet": From Adaptation to Translation (darbo vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė).

Dovile_Peseckiene.jpegD. Peseckienės moksliniame darbe „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ analizuota vizualaus meno auditorijų elgsena, poreikiai ir lūkesčiai. Magistrė nagrinėjo Lietuvos ir pasaulio kultūros sektoriaus dokumentus, atliko kiekybinį vartotojų tyrimą bei kalbino šalies vizualaus meno ekspertus. Surinkti duomenys padėjo sukurti auditorijos plėtros strategiją Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijai.

 

Kauno fakulteto magistro studijų programos Meno vadyba absolventė darbo temą pasirinkto neatsitiktinai – jau daugiau nei dešimt metų ji dirba menotyrininke ir kultūros vadybininke, tad žino, su kokiomis problemomis susiduria vizualaus meno institucijos Lietuvoje. Tiesa, pats tyrimas kėlė tam tikrų iššūkių. Jį buvo numatyta atlikti vasarą, todėl, pasak pašnekovės, buvo sunku pasiekti respondentus. Tačiau tikina, kad viskas įmanoma, tik reikia skirti daugiau laiko ir energijos.

Absolventės D. Peseckienės sėkme džiaugiasi ir jos mokslinio darbo vadovė profesorė V. Jurėnienė: „Tai labai motyvuota, linkusi į mokslą, smalsi, kritiška, reikli sau ir kitiems studentė, kaip ir kitos LMA premijų laureatės,Virginija_Jureniene_c_Edgaras_Kurauskas.jpg gavusios apdovanojimus,
 t. y. Kristina Dapkutė ir Eglė Dmukauskaitė“. Profesorė priduria, kad, siekiant aukščiausio įvertinimo, „reikia suprasti, kad kelias į Olimpo kalną nėra greitas ir trumpas.
Tai rezultatas kruopštaus ir nuoseklaus darbo, kuris susideda iš baigiamojo darbo įvertinimo universitete, pristatymo Lietuvos mokslų akademijos ekspertų taryboje ir dar vieno ekspertų vertinimo. Ekspertai vertina ne tik darbą, bet ir visus kitus pretendento padarytus darbus, t. y. konferencijų ir paskelbtų straipsnių kokybę, būsimų ateities planų realumą bei perspektyvas tęsti temą. Ir tik vėliau priimamas galutinis LMA ekspertų sprendimas.“

Kitos LMA premijos laureatės, magistro studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės mokslinis darbas įvertintas už originalumą ir tyrimo tarpdalykiškumą, t. y. už gebėjimą apjungti literatūrinio ir audiovizualinio vertimo, kino istorijos, filosofijos ir politikos mokslų sritis: akcentuota, kad tokios kompleksinės prieigos darbai retai vykdomi Lietuvoje, jie labiau būdingi JAV tyrėjams.

Nuotrauka_Indrė_Višinskaitė_kt.jpgŠiame moksliniame darbe I. Višinskaitė nagrinėjo sovietmečio teatro ir kino režisieriaus Grigorijaus Kozincevo kinematografinę Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“ versiją. „Pasitelkusi Jacques Derrida dekonstrukcijos prieigą, siekiau atskleisti, kokiu būdu, pritaikius literatūrinį vertimą kino adaptacijai, Renesanso laikų pjesė paverčiama XX amžiaus antisovietinio pasipriešinimo įrankiu ir kaip, pasitelkus subtitravimą kaip audiovizualinio vertimo modą, rezistencinis elementas neutralizuojamas, cituojant originalų Šekspyro tekstą vietoje pranešimų, užkoduotų filmo dialogo eilutėse. Tyrimą sudarė kelios dalys: nagrinėjau „Hamleto“ vertimą į rusų kalbą, atliktą rusų poeto Boriso Pasternako, šio literatūrinio vertimo adaptaciją į kino kalbą Grigorijaus Kozincevo filme ir sovietinio filmo audiovizualinį vertimą į anglų kalbą tikslinei užsienio auditorijai“, – apie tyrimo eigą pasakoja darbo autorė. Absolventė teigia, kad savo darbu siekė parodyti, kaip vertimas gali daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams, ir tokiu būdu jį aktualizuoti.

JK1.jpgDidžiausias iššūkis buvo Jacques Derrida filosofijos nagrinėjimas ir jos pritaikymas tyrimui. Dekonstrukcijos prieiga nagrinėjant audiovizualinį vertimą gali atrodyti netikėta, bet juk J. Derrida kalbėjo apie tekstus, o tekstas gali būti ir literatūrinė pjesė, ir filmas, kaip semiotinis vertimas į kitą meninę kalbą. Analizuojant medžiagą netikėčiausia buvo atrasti tai, kad, dėl pakitusio konteksto, vertimas yra laikytinas visiškai nauju tekstu“, – teigia LMA jaunųjų mokslininkų konkurso premijos laureatė I. Višinskaitė.

Magistrės apdovanojimu džiaugiasi jos mokslinė vadovė profesorė J. Krūminienė ir informuoja, kad tai jau antras jos vadovaujamos studentės mokslinis darbas, laimėjęs LMA jaunųjų mokslininkų konkursą. Apdovanojimą yra pelniusi Kauno fakulteto asist. dr., tuomet dar tik magistrė, Jurgita Astrauskienė.

„Indrę, kaip jaunąją mokslininkę, užsiauginau. Studijuojant pirmosios pakopos Audiovizualinio vertimo programoje, jai teko rašyti du baigiamuosius darbus – iš anglų filologijos ir audiovizualinio vertimo. Pastarasis tyrimas išaugo į mokslinį straipsnį. Dviejų darbų rašymas atėmė daug jėgų, nusikėlė magistro studijos. Labai apsidžiaugiau, kai Indrė apsisprendė jas tęsti, – taip atsirado galimybė premijuotam moksliniam darbui sukurti“, – prisimena profesorė J. Krūminienė.

Sveikiname Kauno fakulteto absolventes bei jų mokslines vadoves ir linkime sėkmės kitose veiklose!

Apie apdovanojimus pelniusius Kauno fakulteto studenčių darbus daugiau skaitykite:
VU Kauno fakulteto 2019 metų absolventams įteikti Vilniaus universiteto diplomai (2019 m.)
LMA ir VLKK apdovanojimai – 2019 m. VU Kauno fakulteto absolventėms! (2019 m.)
Garbingas įvertinimas – jaunosioms fakulteto mokslininkėms (2014 m.)

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos