Lietuvių filologijos ir reklamos III kurso studentės Aušros Korkuzaitės studijų pasirinkimą lėmė miestas, sąsaja su Vilniaus universitetu ir studijų programa. Studentės teigimu, Kauno fakultete vykdoma studijų programa yra „artima širdžiai“. Kviečiame skaityti interviu su A. Korkuzaite ir sužinoti, kokia įgyta patirtimi studijuojant ji labiausiai džiaugiasi.

Kuo patraukė studijų programa Lietuvių filologija ir reklama?

Programa buvo artima širdžiai dėl kelių aspektų: gyvenime turėjau nuostabų filologės pavyzdį, be to, „rydavau“ knygas. Ir nors knygos neparašysiu, tačiau rašyti noriu visą gyvenimą. Juokinga, bet mokykloje svajojau studijuoti psichologiją. Na, bet filologija man tapo kaip tikra terapija.

Kokios, jūsų manymu, šios studijų programos stiprybės?

Ši programa susideda iš labai universalių ir reikalingų dalykų. Čia ne vien mokaisi kirčiuoti ar rašyti, bet įgauni vadybos, rinkodaros pagrindų, pradedi suprasti, kuo kalba tokia svarbi reklamoje.

Koks aplinkinių požiūris į jūsų studijų programą?

Išgirdę, kad studijuoju lietuvių filologiją, sako: „Būsi mokytoja“. Iš dalies tai tiesa, nes aš ne tik rašau, bet jau dabar mokau kitus. Būtent studijų metu supratau, kad mokėti valdyti žodį yra tikrai sunku, tačiau reikalinga. O bėgant metams dažniau susiduriu su situacijomis, kurios parodo, jog žmonėms parašyti paprastą tekstą yra sudėtinga dėl stilistikos ir žodyno. Todėl esu labai patenkinta, kad studijuodama šią programą galiu savo žiniomis padėti tobulinti savo kalbos įgūdžius ir kitiems.

Minėjote, kad studijų metu supratote, kaip sudėtinga valdyti žodį. Į kokius dar dalykus atkreipėte dėmesį būtent dėl studijų metu įgytų žinių?

Rašyti mokame visi, bent taip galvojame, tačiau valdyti žodį ir greitai perteikti žinutę yra sudėtinga. Būtent studijų metu supratau, kiek galios turi žodis. Atlikau savanoriškas praktikas keliose įmonėse ir įsitikinau, kad filologijos žinios – ypač vertingos ir reikalingos. Taip pat susipažinau su tikra reklamos manipuliacijos galybe ir eidama pro stotelę atpažįstu, kaip ji sukurta, kokie metodai panaudoti. Į reklamą niekada nebežiūrėsiu taip pat.

Kokioje srityje planuojate dirbti po studijų? Kokioje srityje galėtų dirbti šią studijų programą baigęs studentas?

Nors mokslininkės kelias ne man, tačiau matau, kur galėčiau save realizuoti. Studijų metu supratau, kad esu gabi kultūros projektų srityje, apie ką anksčiau nė nebuvau pagalvojusi. O kalbant apie kitus, šias studijas baigsiančius studentus, tai galima pasakyti, kad jiems kelias atviras įvairiose srityse: nuo įmonių, kuriančių kelio ženklus iki prezidentūros viešųjų ryšių skyriaus.

Pasidalinkite bent viena istorija iš studijų, kuri jums padėjo įgyti naujos patirties.

Antrame kurse mokiausi Kultūros ir leidybos projektų vadybos, kurios metu išmokome rengti paraiškas pateiktomis temomis. Šios užduotys parodė, kiek daug žinių man suteikė knygos ir menas. Kai reikia sukurti maždaug dvidešimt veiklų kultūros projektui, vaizduotė turi būti ypač stipri.

Kita patirtis, kurią įgijau studijuodama, susijusi su kalbėjimu ir dingusia baime diskutuoti. Supratau, kad nebijau kalbėti ir prieštarauti, nors iki tol maniau esanti labai jautri. Mane žinančios dėstytojos dažnai sako: „Aušra vėl bėgs ginčytis“. Žinoma, užduodu kontraversiškus klausimus, kurie sukelia įvairias diskusijas, bet dėstytojai į tai reaguoja gana palankiai. Kodėl gi nepaklausus, jei man įdomu? Gal būtent ryžtas klausti ir sužinoti, paskatino išbandyti ir filmavimą Laisvės TV projekte. Nors visą gyvenimą esu šokėja, kamerų labai nemėgstu. Rankos drebėjo, o kamera žybsėjo, tačiau tai buvo nepamirštama patirtis.

Na, ir paskutinė, pati naujausia patirtis. Trečiame kurse, dėstytojų doc. dr. Skirmantės Šarkauskienės ir doc. dr. Saulutės Juzelėnienės paskaitų metu gimė išorinės komunikacijos idėja mūsų fakultetui viešinti. Buvo sukurta profesionalų komisija, kuri vertino mūsų realizuotas ir pateiktas reklamas, o laimėtojų reklamos pateks į viešąjį diskursą. Tokios patirtys motyvuoja mokytis ir kurti toliau.