LT

Studijuojami dalykai

Specialieji studijų krypties dalykai suteikia specializuotų metodų bei inovacinių finansų technologijų sprendimų kūrimo, diegimo ir administravimo žinių. Moksliniai tyrimai pradedami 2 semestre ir baigiami magistro darbo parengimu bei gynimu.

Karjera

Programos absolventų profesinės veiklos laukas – finansinių technologijų industrija. Absolventai geba savarankiškai atlikti finansinių rinkų ir instrumentų tyrimus; kurti investicinių portfelių valdymo automatizuotas sprendimų priėmimo pagalbos sistemas; projektuoti, diegti ir administruoti inovatyvius finansinių rinkų ir finansinių instrumentų sprendimus; dirbti vadovaujamą ir konsultacinį darbą finansinio tarpininkavimo bei finansinių paslaugų įmonėse; diegti finansų sektoriaus technologines naujoves bankų, draudimo bendrovių, verslo įmonių padaliniuose.

• geba steigti FinTech startuolius (angl. Startups), kai svarbūs gebėjimai kūrybiškai panaudoti finansinių technologijų naujoves, pritaikyti įgytus analitinius ir tiriamuosius gebėjimus, formuoti finansinių technologijų verslo politiką ir strategiją, kurti naujų finansinių paslaugų ekosistemas, pažangius finansinius instrumentus, verslo modelius, komunikuoti su visuomene ir vadovauti komandai, kūrybiškai taikyti aplikacijų programavimo sąsajų – API (angl. Application Programming Interface) – technologijas, decentralizuotų transakcijų saugojimo sistemų (angl. blockchain) technologijas, sutelktinio (minios) finansavimo (angl. Crowdfunding), bendradarbystės centrų (angl. HUB), išteklių perkėlimo / dalinės rangos / laukosamdos (angl. Outsourcing) veiklų principinius sprendinius,  kitas  finansų ir  IT sričių teorines žinias bei dirbti tiriamąjį darbą arba tęsti studijas fizinių mokslų (informatikos krypties), socialinių mokslų (vadybos, ekonomikos krypčių) doktorantūroje.
• tarpdalykiška „Finansų technologijų“ magistro studijų programa sujungia informacijos sistemų bei finansų studijų krypčių dalykus, leidžiant prisitaikyti prie kintančios globalinės finansų sistemos, apsisaugojant nuo pinigų nuvertėjimo, valdant asmeninius ar įmonės finansus
• kvalifikuoti finansų srities specialistai, užpildantys naują FinTech bei blokų grandinių (angl. Blockchain) technologinių sprendimų diegimo versle ir darbo rinkoje nišą, atsirandančią derinant klasikines finansų inžinerijos ir inovatyvias finansų technologijų sritis;
• FinTech programa remiasi pirmaujančių pasaulio universitetų gerąja praktika;
• studijų programos dėstytojai – ilgametę akademinę ir verslo praktiką turintys dėstytojai, dirbantys inovacinėje finansinių technologijų kūrimo diegimo ir administravimo srityje 5–10 metų, kuruojantys ES projektą BlockNet.

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Finansų technologijos“ priimama konkurso tvarka.

Į studijas konkurso tvarka priimami:

1. Matematikos mokslų (pagrindinių ir gretutinių studijų), Informatikos mokslų (pagrindinių ir gretutinių studijų), Verslo ir viešoji vadybos (pagrindinių ir gretutinių studijų) krypčių grupės bakalauro studijas baigę asmenys. Elektros inžinerijos; elektronikos inžinerijos; ekonomikos (pagrindinių ir gretutinių studijų) studijų krypties bakalauro studijas baigę asmenys.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2. Kitų krypčių (visų sričių) bakalauro studijas baigę stojantieji asmenys turi būti išklausę ne mažiau kaip 15 finansų ir (ar) informatikos dalykų ir el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Nurodytas reikalavimas netaikomas stojantiesiems, kurie turi ne mažesnę nei 1 metų profilinę patirtį (FinTech, finansų, multimedijos technologijų, programavimo ar IT sistemų administravimo dalykinės srities) bei pateikia tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip:  VS + D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

3. Baigę Matematikos mokslų krypčių grupės ar Informatikos mokslų krypčių grupės studijas kolegijoje ir Vilniaus universitete ar kuriame kitame Lietuvos universitete baigė Matematikos mokslų krypčių grupės ar Informatikos mokslų krypčių grupės papildomųjų studijų programą.  
   Stojantieji, papildomąsias studijas baigę kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2 +D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų dalykų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

4. Baigę Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete Vadybos ir verslo administravimo papildomųjų studijų programą ar kuriame kitame Lietuvos universitete baigė Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės arba Ekonomikos krypties papildomųjų studijų programą.

Stojantieji, papildomąsias studijas baigę kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą.

Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2 +D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų dalykų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P – papildomi balai: 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą į ISI sąrašus įtrauktuose žurnaluose.

Studijų programą kuruoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimaii

„Lietuvos ambicijos tapti finansų technologijų šalimi sukuria iššūkių darbo rinkai ir švietimo sistemai – reikia pasiūlyti pakankamai specialistų. Tradiciškai šiame sektoriuje dirbantys yra arba finansų, arba technologijų specialistai, kurie su kita sritimi susipažįsta praktikoje mokydamiesi patys. Vis tik savarankiškai įgyti kompetencijų darbui su finansinėmis technologijomis profesionalioje aplinkoje nėra lengva, todėl gerų šios srities specialistų nuolat trūksta.

Džiaugiuosi, kad „Bankeros“ komanda padeda VU KnF studentams susipažinti su tokiais profesiniais iššūkiais, su kuriais kiti specialistai potencialiai susidurs tik realioje darbo rinkoje. Finansinių technologijų studijų programa leidžia studentams ne tik įgyti žinių apie finansus, prisitaikyti prie finansų įstaigų jau taikomų technologijų, bet ir padeda praktiškai susipažinti su technologijomis, kurios skinasi kelią į platesnį taikymą. Jeigu norite realizuoti save finansinių technologijų srityje, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programa „Finansinės technologijos“ yra labai geras pamatas.“

Dr. Darius Kulikauskas,   UAB „Bankera“ partneris ir UAB „Pervesk“ direktorius

„Šioje inovatyvioje studijų programoje koncentruotai gilinamasi ne tik į teorinius ar psichologinius aspektus, bet didžiulis dėmesys skiriamas ir praktikai. Praktikos  metu mokomasi ir išbandoma, kaip veikia blokų grandinės, kriptografinės valiutos, finansinės sistemos ir populiariausi investavimo įrankiai, kurie bus reikalingi siejantiems savo ateitį su finansų technologijomis.“

Steponas Jurelė, Finansų technologijos (FinTech) absolventas

Apie mus rašo

Įteikta jau šeštoji „Bankera“ stipendija už geriausią baigiamąjį darbą

Verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimas sparčiai augant „Fintech“ sektoriui Lietuvoje: 2000 Eur stipendija už geriausią baigiamąjį darbą

Kriptovaliutos dar tik įsibėgėja: ar į jas investuoti verta labiau nei į auksą?

Skaitmeninės finansų technologijos testuojamos VU Kauno fakultete

VU mokslininkas prisidėjo prie naujos kriptografinės valiutos kūrimo 

VU Kauno fakultete bus rengiami specialistai finansų technologijų industrijai 

Doc. S. Masteika: „Virtualios valiutos rinkoje vyksta intensyvi plėtra“

Gabiausiems FinTech srities studentams – vardinės stipendijos 

BlockChain Network Online Education for interdisciplinary European Competence Transfer 

Socialiniai partneriai

INTELLERTS B.V., Utrecht, Olandija
MAXELER Technologies, London, UK
UAB Telesoftas
PayAlly Limited (JK)
Tampere University of Technology
University of Copenhagen
University of Tartu
UAB Spectro Finance, Estija
Technische Universitat Dortmund
UAB „Bankera“
UAB Pervesk
UAB Technology LT (Taxivity)
BCCS klasterio koordinatorius UAB DevSlate Group
ECOVIS ProventusLaw LT
UAB BankingLab
MB Holografija  (0x0.art)
UAB Identity Lab
UAB Ondato
UAB ConnectPay
AAG Ventures Pte. Ltd., Singapūras

Studijuojami dalykai

Karjera

VDL programos absolventai gali dirbti:

• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir komercinėse įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos redaktoriumi;
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso kūrėju ir analitiku komunikacijos, viešųjų ryšių ir reklamos agentūrose;
• reklamos, rinkodaros ar viešųjų ryšių specialistu valstybinėse ir komercinėse įstaigose;
• pedagoginį ir mokslinį darbą aukštosiose mokyklose;
• tęsti studijas doktorantūroje.

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino.  Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2) baigę pirmosios pakopos studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete lietuvių filologijos papildomųjų studijų programą. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programas, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2+ 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P –  papildomi balai. Pridedama po 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Daugiau informacijos:

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: +370 37 422376 El. p. Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

„Magistro studijų pakopa iš pažiūros – tik dar vienas žingsnis gyvenime, kuriam ne visi pasiryžta ar jaučia reikiamybę žengti. Tiesa, kartais paties mažiausio žingsnelio ir užtenka, kad viskas pasikeistų neatpažįstamai. Kauno fakultetas išties atveria kelią į žvaigždes, kartais – netgi visai kitus pasaulius. Universitete siūloma Viešojo diskurso lingvistika – studijų programa, keičianti pamatinį mus kasdien supančios kalbos supratimą. Studentai čia mokosi konstruoti paveikiuosius diskursus, juos analizuoti, suprasti žmonių mąstymo sudėtingumą bei jo atspindžius kalbinėje išraiškoje. Viešojo diskurso lingvistika atveria galimybę iš kitos perspektyvos pažinti pasaulį, kurį manomės jau pažįstantys.“

Domantė Vaišvylaitė, Viešojo diskurso lingvistika absolventė

„Džiaugiuosi nuosekliu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu su VU Kauno fakulteto bendruomene. Būdama socialinė partnerė, dalyvavau Viešojo diskurso lingvistikos programos savianalizės procese, teikiau nuomonę apie studijų vertę bei parengtų specialistų poreikį darbo rinkoje. Manau, kad Viešojo diskurso lingvistikos programoje įgytas žinias studentai gali kūrybiškai ir šiuolaikiškai panaudoti ne tik akademinėje, lingvistinėje veikloje, bet ir komunikacijos, ryšių su visuomene srityse.

Kaip didelį privalumą įvardinčiau programos studentų įgūdžius: kalbos planavimo strategijų išmanymą, viešojo diskurso vertinimą bei profesionalių paveikiųjų tekstų kūrimą. Kasdien dirbdama komunikacijos, ryšių su visuomene srityse, supratau, kad kūrybiškų, paveikių tekstų kūrimas aktualus ir svarbus dabartinėje, karantino metu vyraujančioje hibridinėje arba naujųjų laikų komunikacijoje. Skatinu šios programos specialistų rengimą ir tikiu jų įsitvirtinimu šiuolaikinėje darbo rinkoje.“

Rimantė Kurkauskaitė, VU socialinė partnerė ir Viešojo diskurso lingvistikos alumnė

Magistrantūros studijos „Viešojo diskurso lingvistika“ – universali studijų kryptis, kuri leidžia lanksčiai rinktis ateities profesiją ar ją nukreipti kita linkme. Ji išskirtinė tuo, kad keičia kalbos supratimą, ir nejučia tampi save supančios aplinkos tyrėju. Tai studijos, kurios įrodo, kad vieno teisingo atsakymo į klausimą nėra, nes išmokus kritiškai mąstyti ir argumentuoti – išmokstame laužyti taisykles.

Karolina Vyšniauskaitė, studijų programos studentė

Ši studijų programa yra itin patraukli nūdienos kontekste – koks vertingas yra studentas, mylintis bei visapusiškai išmanantis ne tik savo gimtąją kalbą, bet ir retorikos subtilybes, šiuolaikinius komunikacijos įrankius – dirbtinį intelektą, socialinius tinklus. Be to, ši studijų programa tinka ir norintiems gilinti teorines žinias praktikoje.

Aura Naimavičiūtė, studijų programos studentė

Studijuojami dalykai

Karjera

Programos absolventai gali dirbti:

• medijų retorikos specialistu žiniasklaidoje, valstybės ir kultūros įstaigose;
• komunikacijos specialistu valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• redaktoriumi leidyklose ir redakcijose (TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos);
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso turinio kūrėju ir analitiku leidyklose, redakcijose, reklamos agentūrose, socialinėse medijose, viešųjų ryšių, rinkodaros ir komunikacijos skyriuose;
• užsakomosios ir kūrybinės komunikacijos specialistu (įvairių žanrų tekstų kūrėjai);
• mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
• tęsti studijas doktorantūroje. 

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino.  Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2) baigę pirmosios pakopos studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete lietuvių filologijos papildomųjų studijų programą. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programas, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2+ 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P –  papildomi balai. Pridedama po 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Daugiau informacijos:

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

Intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, įsisąmoninamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos. Medijų retorikos tyrimui pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika.
Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Studijų metu išnagrinėsite kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios, suteiks jums įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti.

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, studijų programos dėstytoja

Medijos veikia ne tik išorinę laikyseną, bet ir mūsų vidines nuostatas, dialogą su savimi bei pasauliu. Medija, kaip informacijos perdavimo priemonė, dažnai trina ribą tarp to, kas tikra ir pramanyta, taip glumindama šiuolaikinį žmogų. Dėl šios priežasties itin svarbu perprasti medijų komunikacijos taisykles ir, užuot aklai joms paklusus, išnaudoti savo naudai – kuriant, analizuojant ir vertinant įvairaus pobūdžio tekstus. Manau, – tai įgūdžiai, kuriuos pagrįstai galima laikyti ateities įgūdžiais. Kuo anksčiau juos formuosime – tuo tvirčiau jausimės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Džiugu tai, kad Universitetas žengia koja kojon su gyvenimo pokyčiais ir naujovėmis, tačiau neišsižada savo prigimties, esminio užmojo: į mokslo olimpą kopiantiesiems teikti žinias, skatinti saviešką, sudaryti galimybę keistis idėjomis.

Viltė Nausėdaitė, studijų programos „Viešojo diskurso lingvistika“ studentė

Norintiems pasikonsultuoti

Magistrantūros studijų klausimais: Jolita Malinauskienė Tel. +370 37 422376 El. p.  El. p.   Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Mentoriai

Vilniaus universitete (VU) įgyvendinama nauja Mentorystės programos kryptis, skirta būsimiems magistrantams. Dėstytojai mentoriai stojantiesiems ir studentams padės pasirinkti profesinius siekius ir vertybes atitinkančias antrosios pakopos studijas, susiplanuoti ilgalaikius akademinius tikslus ir suprasti studijų programos logiką ir tikslą. Šią iniciatyvą pirmasis pradėjo vykdyti VU Kauno fakultetas.

„Manau, kad daugeliui magistrantūros studijų pasirinkimas yra ne mažesnis iššūkis, o gal net ir didesnis negu bakalauro studijų pasirinkimas. Pirmiausia todėl, kad yra daugiau žinojimo, kuris „spaudžia“ – kaip renkantis nesuklysti. Turiu omenyje žinojimą, ką apskritai reiškia studijuoti universitete; tam tikros srities, kuri studijuota bakalauro pakopoje, išmanymą. Taigi jaunuoliui, ieškančiam sau tinkamiausios, reikalingiausios studijų programos ar apskritai svarstančiam antrosios pakopos studijų prasmingumą savo karjeroje, o ir gyvenime, labai pravartu išgirsti „balsą iš vidaus“, t. y. pasikalbėti su magistrantūros programų dėstytojais, galinčiais ne reklaminiais šūkiais, bet labai konkrečiais srities žinių argumentais atskleisti studijų programą“, – sako Kauno fakulteto akademinių reikalų prodekanė prof. Daiva Aliūkaitė.

Norint susisiekti su mentoriais, paspausti ant norimos nuorodos. 

• Audiovizualinis vertimas – prof. dr. Loreta Huber, dokt. Indrė Višinskaitė
• Finansų technologijos (FinTech) – doc. dr. Saulius Masteika
• Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas – prof. dr. Gabija Bankauskaitė, doc., dr. Skirmantė Šarkauskienė
• Marketingas ir pardavimų vadyba – asist. dr. Indrė Ščiukauskė
• Meno vadyba – doc. dr. Raminta Pučėtaitė, prof. dr. Virginija Jurėnienė
• Tarptautinio verslo vadyba (anglų k.) – doc. dr. Ilona Kiaušienė
• Tvariųjų finansų ekonomika – prof. dr. Kristina Rudžionienė, prof. dr. Asta Mikalauskienė, doc. dr. Mantas Valukonis
• Viešojo diskurso lingvistika – doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Rita Baranauskienė

Atsiliepimai

„Tai studijos, kuriose susijungia kultūra, menas, visuomenė, ekonomika, politika, vadyba... Meno vadybos studijų programa – tai nuolatinis pažinimas, augimas, atradimas. Dažnai galvoju, kaip būtų galima vienu žodžiu apibūdinti šių studijų platumą. Manau, kad tinkamiausias žodis yra režisūra: visų šių dalykų kombinacija, kuri padeda pažinti įvairias sritis ir ieškoti naujų galimybių meno vadyboje. Studijuodama galėjau pažinti skirtingas kultūros sritis, puikius dėstomų dalykų specialistus, plėsti ryšius, o svarbiausia – būti didelės Vilniaus universiteto bendruomenės dalimi."

Rugilė Navickaitė, Meno vadyba absolventė 

„Meno vadybos studijų programa, skirta tiek vadybos, tiek meno studentams, kurie nori toliau gilinti žinias bei plėtoti sėkmingą karjerą meno ir kultūros vadybos srityse. Meno vadybos studijos yra į praktiką orientuotos studijos. Pavyzdžiui, mano dėstomame dalyke „Meno projektų vadyba“, studentai rengia realias projekto paraiškas, o vėliau dalis studentų jas pateikia įvairių fondų finansavimui. Gavę finansavimą studentai dar studijų metu įgyvendina projektus, kurie tampa magistro darbo pagrindu. Paskaitų tvarkaraštis pritaikytas dirbantiems studentams. Programa nuolat tobulinama atsižvelgiant į naujus meno ir kultūros vadybos iššūkius, su kuriais susiduria organizacijos – apie juos reguliariai diskutuojama su socialiniais partneriais, esamais studentais bei absolventais. Baigę šias studijas absolventai gali dirbti įvairiose kultūros ir meno organizacijose vadovais, rinkodaros vadybininkais, projektų koordinatoriais, renginių organizatoriais ar kurti savo verslus ar tapti laisvai samdomais kūrybiniais darbuotojais. Šiuo metu meno vadybos studijų programa gali pasigirti gausiu būriu profesionalų, vadovaujančių arba dirbančių teatruose, galerijose, muziejuose, koncertinėse įstaigose, kultūros centruose, bibliotekose ar kitose kultūros ir meno organizacijose.“

dr. Dovilė Balevičienė, dėstytoja

„Studijų programa įvairiapusė ir tikrai nenuobodi. Programos trukmė 1,5 metų, tačiau įgytos kompetencijos ir žinios bus pritaikomos tiek darbinėje veikloje, susijusioje su menu ir vadyba, tiek kasdienybėje. Nors studijų forma nuolatinė, paskaitų grafikas priderintas dirbantiems: paskaitos vykdavo penktadieniais po pietų ir šeštadieniais iki pietų. Paskaitų metu kviečiami svečiai, savo sričių profesionalai, vėliau vyksta įdomios diskusijos. Į studentą žvelgiama kaip į lygiavertį, kviečiama mąstyti plačiau, motyvuojama ir palaikoma.“

Neringa Grigarienė, studijų programos absolventė

Daugiau skaitykite: https://www.knf.vu.lt/aktualijos/2852-meno-vadybos-magistrante-neringa-studijuojant-meno-vadybos-programoje-atsiveria-visos-durys-tik-reikia-noreti-jas-atidaryti