Aktualijos

Nuo 2023 metų sausio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Švedija, kaip ir Lietuva, daug dėmesio skiria nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai, visapusiškam Europos saugumui, ekonomikos stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei. „Pastebimas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo stiprėjimas. Ypač gynybos ir saugumo srityje. Švedijai bei Suomijai nusprendus stoti į NATO galima tikėtis, kad Baltijos šalių regionas taps daug saugesnis,“ – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto alumnas Tomas Bacevičius, atlikęs 2 mėnesių Erasmus stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje. Toks Tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūros studijų programos absolvento kelias prasidėjo nuo metų pradžioje dešimtuku įvertinto baigiamojo darbo „Europos Sąjungos tvaraus energijos balanso plėtra energetinio saugumo kontekste“.

„Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas mokslo srityje taip pat stiprėja – vyksta daug bendrų mokslinių tyrimų projektų. Švedija vertina Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus novatoriškumą, skatina bendras investicijas, bendradarbiavimą ir inovacinius projektus, grindžiamus Lietuvos stipriosiomis pusėmis tokiose srityse kaip lazerių ir medicinos prietaisų technologijos, biologija, informatika ir klinikiniai tyrimai,“ – pasakoja Tomas. Pasak jo, šiuo metu Švedija yra viena didžiausių investuotojų ir prekybos partnerių Lietuvoje. Vystydama verslo ryšius šalis vertina Lietuvos politinį ir ekonominį stabilumą, visuomenės išsilavinimą ir IT įgūdžius darbo rinkoje, skaidrumą ir tvarumą, mokesčių sistemos teisinę bazę, verslo susisiekimo galimybes, artumą Švedijos verslo kultūrai bei puikiai išvystytą IRT ir IT infrastruktūrą.

Šį pavasarį Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo išrinkta nauja organizacijos prezidentė – Lijana Savickienė, VU Kauno fakulteto trečio kurso Lietuvių filologijos ir reklamos studentė. Pareigas jai perdavė buvusi prezidentė – Neda Žutautaitė. Ji – taip pat buvusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos studentė, dabar studijuojanti VU TSPMI Viešosios politikos analizę pirmame magistrantūros kurse. 

„Sieksiu VU kurti sąlygas atviram mokslui ir studentų įsitraukimui į mokslines veiklas, atliepti išaugusį studentų poreikį psichikos sveikatos puoselėjimo priemonėms, užtikrinti studentų susipažinimą su individualiųjų studijų galimybėmis ir studentų konsultavimą renkantis individualiųjų studijų kelią, atliepti doktorantūros studentų poreikius, įtinklinti ir įsisteminti VU SA konsultavimo procesą bei jo narių veikimą,“ – pagrindinius veiklos siekius nurodo L. Savickienė.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro programos Finansų analitika studentai lankėsi Valstybės duomenų agentūroje (iki 2023 m. – Lietuvos statistikos departamentas).

Būsimuosius Finansų apskaitos ir taikomųjų sistemų specialistus šiltai pasitiko ir Valstybės duomenų agentūros veiklą bei atliekamus tyrimus pristatė Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė. Studentai sužinojo, kaip veikia Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema, kas yra „duomenų ežeras“, „duomenų smėlio dėžė“. 

Kostas Gružas, Metodologijos skyriaus programuotojas, GIS specialistas, supažindino studentus su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), papasakojo kaip GIS technologijos naudojamos atviriems duomenims atvaizduoti interaktyviosiose švieslentėse ir žemėlapiuose.

Virginija Jasionienė, Kainų statistikos skyriaus vedėja, papasakojo apie infliaciją, kaip registruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos ir skaičiuojami kainų pokyčiai.

Justina Malinauskaitė, VDA informacinės sistemos specialistė, pravedė ekskursiją po istorinį agentūros pastatą, supažindino su jo istorija. Pabuvojome ir balkone, iš kurio atsiveria puikūs vaizdai į Gedimino prospektą. Pasigrožėjome vitražu, pagamintu iš luitinio stiklo (autorius S. Kazimieraitis), o taip pat ir kitu kūriniu – „duomenų ežero“ vizualizacija.

Išvyką dalyko „Statistinė duomenų analizė“ programoje organizavo dėstytoja asist. dr. Vera Moskaliova.

Gegužės 24 d. 17 val. kviečiame dalyvauti nuotolinėje Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojo doc. dr. Roberto Kudirkos paskaitoje „Socialinių dialektų lingvistiniai ypatumai: lietuvių kriminalinio žargono kilmė ir vystymasis“. Doc. Dr. Roberto Kudirkos moksliniai interesai – socialiniai dialektai, leksikografija, morfologija. Docentas parengė „Nenorminės lietuvių kalbos žodyną“ (2012) ir „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyną“ (2012). 

Paskaitoje aptarsime šiuos aspektus sociolektų (socialinių dialektų) funkcija; subkultūriniai kalbos požymiai; fatališkosios trijulės glėbyje: nusikaltimas-narkotikai-kalėjimas; kalėjimo žargonas ir tradicijos Tarybų Sąjungos laikais (1922–1991 m.); rusiškasis šios subkultūros kalbos „standartas“ ir dabartinė norma.

Registracija iki 2023 gegužės 22 d. 17 val. https://bit.ly/3NY9ADf

Visiems užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo nuoroda. Paskaitą rengia MF Kalbų ir edukacijos katedra.

„Dėl požiūrio į gyvenimiškus dalykus – lingvistika į mano mąstymą įnešė rimties ir struktūruotumo, gebėjimo mąstyti pragmatiškai, statistiškai, pagerino analitinius įgūdžius. Visa tai keičia žmogų ir jo kasdieniame gyvenime“, – sako Domantė Vaišvylaitė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Filologijos krypties doktorantė, magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika alumnė. Kuo Domantę patraukė ši studijų programa, ką gyvenime pakeitė, suteikė ir kokias duris atvėrė, kviečiame skaityti interviu.