LMA apdovanojimai įteikti Kauno fakulteto absolventėms
2020 m. Lietuvos mokslų akademijos premija (LMA) už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta VU KnF magistrėms Dovilei Peseckienei ir Indrei Višinskaitei. Meno vadybos magistrei Dovilei Peseckienei premija skirta už mokslo darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė). Audiovizualinio vertimo magistrei Indrei Višinskaitei premija įteikta už baigiamąjį darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ / Deconstruction as a Form of Soviet Dissent in Grigori Kozintsev's Screen Version of William Shakespeare's "Hamlet": From Adaptation to Translation (darbo vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė).
D. Peseckienės moksliniame darbe „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ analizuota vizualaus meno auditorijų elgsena, poreikiai ir lūkesčiai. Magistrė nagrinėjo Lietuvos ir pasaulio kultūros sektoriaus dokumentus, atliko kiekybinį vartotojų tyrimą bei kalbino šalies vizualaus meno ekspertus. Surinkti duomenys padėjo sukurti auditorijos plėtros strategiją Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijai.
Kauno fakulteto magistro studijų programos Meno vadyba absolventė darbo temą pasirinkto neatsitiktinai – jau daugiau nei dešimt metų ji dirba menotyrininke ir kultūros vadybininke, tad žino, su kokiomis problemomis susiduria vizualaus meno institucijos Lietuvoje. Tiesa, pats tyrimas kėlė tam tikrų iššūkių. Jį buvo numatyta atlikti vasarą, todėl, pasak pašnekovės, buvo sunku pasiekti respondentus. Tačiau tikina, kad viskas įmanoma, tik reikia skirti daugiau laiko ir energijos.
Absolventės D. Peseckienės sėkme džiaugiasi ir jos mokslinio darbo vadovė profesorė V. Jurėnienė: „Tai labai motyvuota, linkusi į mokslą, smalsi, kritiška, reikli sau ir kitiems studentė, kaip ir kitos LMA premijų laureatės,
gavusios apdovanojimus,
t. y. Kristina Dapkutė ir Eglė Dmukauskaitė“. Profesorė priduria, kad, siekiant aukščiausio įvertinimo, „reikia suprasti, kad kelias į Olimpo kalną nėra greitas ir trumpas.
Tai rezultatas kruopštaus ir nuoseklaus darbo, kuris susideda iš baigiamojo darbo įvertinimo universitete, pristatymo Lietuvos mokslų akademijos ekspertų taryboje ir dar vieno ekspertų vertinimo. Ekspertai vertina ne tik darbą, bet ir visus kitus pretendento padarytus darbus, t. y. konferencijų ir paskelbtų straipsnių kokybę, būsimų ateities planų realumą bei perspektyvas tęsti temą. Ir tik vėliau priimamas galutinis LMA ekspertų sprendimas.“
Kitos LMA premijos laureatės, magistro studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės mokslinis darbas įvertintas už originalumą ir tyrimo tarpdalykiškumą, t. y. už gebėjimą apjungti literatūrinio ir audiovizualinio vertimo, kino istorijos, filosofijos ir politikos mokslų sritis: akcentuota, kad tokios kompleksinės prieigos darbai retai vykdomi Lietuvoje, jie labiau būdingi JAV tyrėjams.
Šiame moksliniame darbe I. Višinskaitė nagrinėjo sovietmečio teatro ir kino režisieriaus Grigorijaus Kozincevo kinematografinę Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“ versiją. „Pasitelkusi Jacques Derrida dekonstrukcijos prieigą, siekiau atskleisti, kokiu būdu, pritaikius literatūrinį vertimą kino adaptacijai, Renesanso laikų pjesė paverčiama XX amžiaus antisovietinio pasipriešinimo įrankiu ir kaip, pasitelkus subtitravimą kaip audiovizualinio vertimo modą, rezistencinis elementas neutralizuojamas, cituojant originalų Šekspyro tekstą vietoje pranešimų, užkoduotų filmo dialogo eilutėse. Tyrimą sudarė kelios dalys: nagrinėjau „Hamleto“ vertimą į rusų kalbą, atliktą rusų poeto Boriso Pasternako, šio literatūrinio vertimo adaptaciją į kino kalbą Grigorijaus Kozincevo filme ir sovietinio filmo audiovizualinį vertimą į anglų kalbą tikslinei užsienio auditorijai“, – apie tyrimo eigą pasakoja darbo autorė. Absolventė teigia, kad savo darbu siekė parodyti, kaip vertimas gali daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams, ir tokiu būdu jį aktualizuoti.
„
Didžiausias iššūkis buvo Jacques Derrida filosofijos nagrinėjimas ir jos pritaikymas tyrimui. Dekonstrukcijos prieiga nagrinėjant audiovizualinį vertimą gali atrodyti netikėta, bet juk J. Derrida kalbėjo apie tekstus, o tekstas gali būti ir literatūrinė pjesė, ir filmas, kaip semiotinis vertimas į kitą meninę kalbą. Analizuojant medžiagą netikėčiausia buvo atrasti tai, kad, dėl pakitusio konteksto, vertimas yra laikytinas visiškai nauju tekstu“, – teigia LMA jaunųjų mokslininkų konkurso premijos laureatė I. Višinskaitė.
Magistrės apdovanojimu džiaugiasi jos mokslinė vadovė profesorė J. Krūminienė ir informuoja, kad tai jau antras jos vadovaujamos studentės mokslinis darbas, laimėjęs LMA jaunųjų mokslininkų konkursą. Apdovanojimą yra pelniusi Kauno fakulteto asist. dr., tuomet dar tik magistrė, Jurgita Astrauskienė.
„Indrę, kaip jaunąją mokslininkę, užsiauginau. Studijuojant pirmosios pakopos Audiovizualinio vertimo programoje, jai teko rašyti du baigiamuosius darbus – iš anglų filologijos ir audiovizualinio vertimo. Pastarasis tyrimas išaugo į mokslinį straipsnį. Dviejų darbų rašymas atėmė daug jėgų, nusikėlė magistro studijos. Labai apsidžiaugiau, kai Indrė apsisprendė jas tęsti, – taip atsirado galimybė premijuotam moksliniam darbui sukurti“, – prisimena profesorė J. Krūminienė.
Sveikiname Kauno fakulteto absolventes bei jų mokslines vadoves ir linkime sėkmės kitose veiklose!
Apie apdovanojimus pelniusius Kauno fakulteto studenčių darbus daugiau skaitykite:
VU Kauno fakulteto 2019 metų absolventams įteikti Vilniaus universiteto diplomai (2019 m.)
LMA ir VLKK apdovanojimai – 2019 m. VU Kauno fakulteto absolventėms! (2019 m.)
Garbingas įvertinimas – jaunosioms fakulteto mokslininkėms (2014 m.)
2021 m. kovo 9 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF)
Pasak studijų programos dėstytojo dr. Giedriaus Romeikos, Kauno fakultete nuo 1997 metų veikiančią atnaujintą studijų programą pasirinkę studentai supažindinami ne tik su teorija, bet ir su praktika, t. y. šiuo metu rinkoje bei versle nuolat vykstančiais pokyčiais. Taigi ir minėta studijų programa orientuota į absolventų parengimą darbo rinkai, be to, studijų metu suteikiami pagrindai norintiems tęsti studijas doktorantūroje ar siejantiems ateitį su akademine veikla.
„Kartu su prof. V. Jurėniene džiaugiamės, kad ši ilgametė bendrystė tarp Meno vadybos programos studentų ir dėstytojų yra oficialiai įteisinta. Šis įvykis tik dar labiau paskatino bendrų, ambicingų iniciatyvų plėtrą, prisidedant prie vieno iš reikšmingiausių šiuolaikinio meno festivalių įgyvendinimo Kaune. Šiuolaikinio meno ir mokslo sintezė yra kūrybinis pagrindas, ant kurio formuojame mūsų pačių, miesto ar šalies identitetą. Tik ieškodami – surasime, tik pažindami – atrasime, ir tik kurdami – galėsime augti“, – teigia VU KnF dokt. Ugnė Pavlovaitė.
„Kauno bienalės“ direktorė Neringa Kulik pasidžiaugė jau kelis metus iš eilės rengiamais projektais su universiteto bendruomene bei galimybe ir toliau bendradarbiauti: ,,Labai džiaugiuosi, kad ši bendrystė tarp dviejų ryškių kultūros ir mokslo įstaigų suteiks galimybes kartu kurti ir dalyvauti įvairiose kultūros ir mokslo iniciatyvose bei rengti ir įgyvendinti bendrus projektus. Kauno bienalė prisidės prie Vilniaus universiteto bendruomenės įsitraukimo į kultūrines ir kūrybines veiklas, kviesdama dėstytojus ir studentus dalyvauti Kauno bienalės organizuojamuose renginiuose ir projektuose bei sudarydama sąlygas studentams atlikti praktiką ir pagilinti žinias kultūros ir meno srityse. Artimiausiu metu planuojame pasiūlyti įvairias galimybes VU bendruomenei įsitraukti į 13-osios Kauno bienalės bei „MagiC Carpets“ projektų veiklas.“
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) socialinis partneris „WE CAN CODE Academy“ (WCC) kviečia studentus bei dėstytojus į nemokamų paskaitų ciklą, skirtą programavimo žinių kompetencijoms tobulinti, persikvalifikuoti ir susipažinti su KAYAK komanda iš arčiau bei pasinaudoti galimybe įsidarbinti įmonėje. Taip pat dalyviai galės prisidėti kuriant socialinį projektą – informacinę gyvūnų sistemą.