Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) absolventė, knygelės vaikams autorė Paulina Botyriūtė prisipažįsta, kad aistrą gimtajai kalbai pajuto gana vėlai. Tai nutiko 11–12 klasėse, o už tai mergina yra dėkinga mokytojai Reginai Dilienei, kuri atvėrė jai akis ir parodė sielos, širdies bei kūrybos lobynus. Taip Paulina užmezgė ilgą romaną su lietuvių kalba ir tvirtai žinojo, su kuo nori sieti savo ateitį, tad nedvejodama pasirinko Vilniaus universitetą Kaune, kuriame ėmėsi Lietuvių filologijos ir reklamos studijų.
Svarbu planuoti savo laiką
Paulina pasakoja, kad buvo išties reikli studentė: „Pirmiausia sau, o tada – kitiems“. Mergina teigia, kad laiko planavimas buvo neatsiejama jos studijų dalis: „Planavau ir savo plano sąžiningai laikiausi. Pakeisti mano planus – užduotis tikrai ne iš lengvųjų, bet nei tada, nei dabar nežinojau ir nežinau kitų būdų, kaip būčiau galėjusi savo rankose laikyti tą raudoną diplomą, kuriuo vis dar didžiuojuosi“. VU KnF absolventė dalijasi savo patirtimi ir sako, kad ypač svarbu praktikos ieškoti kuo anksčiau, nes jau po pirmojo kurso studentas gali daug nuveikti: „Rodykite iniciatyvą, prašykite, belskitės į duris, bandykite ir kaupkite patirtį. Taip, daug reikės padaryti nemokamai, bet tai jūsų patirtis. Universiteto praktika tegul būna jau kaip vyšnia ant torto. Jei derinsite praktiką ir studijas, universiteto duris užversite ne tokie žali, o įsilieję į darbo rinką sau už tai tikrai padėkosite“.
Lietuvių filologijos ir reklamos studijų privalumai
Paulinos Botyriūtės teigimu, VU KnF studijų programos Lietuvių filologija ir reklama išskirtinumas slypi žodžiuose ir reklama, tačiau pabrėžia, kad tai nėra pagrindinė priežastis rinktis šias studijas, nes čia reklama yra lyg pridėtinė vertė: „Jeigu šias studijas norite rinktis dėl lietuvių filologijos, gausite daug daugiau ir plačiau. Jeigu tikitės, kad studijų programos pagrindas – reklama, gali tekti nusivilti. Šią studijų programą rekomenduoju tiems, kurie yra neabejingi lietuvių kalbai, bet nenori vien tik sauso mokslo. Lietuvių filologija ir reklama aukso vidurys bus ir tiems, kuriuos vilioja žurnalistika bei marketingas, bet grynų šių sričių studijų nenori“. Tiesa, ji pastebi ir kitą šios studijų programos pliusą sakydama: „Kad ir kur absolventas nueitų po studijų baigimo, jis mokės rašyti be klaidų“.
Mergina mano, kad daug priklauso ir nuo žmogaus, kuris ateina į universitetą: „Kiek daug ar mažai iš tos programos studentas pasiima, priklauso tik nuo jo. Pranašumas bet kurioje srityje atsiranda, kai sėdi savo rogėse, kai mėgaujiesi tuo, ką darai. Būtent tai turėtų būti svarbiausias kriterijus renkantis studijas“. Tačiau ragina nepamiršti, rinktis, kuo nori būti, o ne kokį diplomą nori turėti: „Tarp žodžių būti ir turėti yra didelis skirtumas“.
Dėkinga savo bakalauro darbo vadovei
Buvusi VU Kauno fakulteto studentė neslepia, kad iki šiol yra dėkinga savo bakalauro darbo vadovei prof. dr. Daivai Aliūkaitei: „Ji buvo auginanti ir auganti, kritiška, reikli, bet teisinga ir visa širdimi atsidavusi tam, ką daro“. Paulina pasirinko tirti nekalbinius gimnazistų (ne)raštingumo požymius. Ši tema jai buvo artima, nes gramatikos klaidos merginai – opi tema ir juokdamasi prideda: „Parodykite filologui žodį, kurio galūnėje vietoje -ei bus parašyta -(i)ai, tada suprasite apie ką kalbu“.
Tikroji aistra – nerti į vidines gelmes
Mergina yra knygelės vaikams Vienaragis Mao autorė ir paklausta, kas paskatino sukurti tokią istoriją, atsako lyg tikra svajoklė, tikinti vienaragiais: „Svajok, tikėk, mylėk tai, ką darai, tada net nepajusi kaip atsidursi tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Nors žvelgti į dangų ir skraidyti padebesiais man nėra svetima, mano tikroji aistra – nerti į vidines gelmes, į pasimatymą su savo siela, tad ir knygelėje vaikams yra paliečiamos vertybių, tikros draugystės temos, kurios virpina ir suaugusiųjų širdis, kartais išspaudžia ašarą“. Jos parašytoje knygelėje pasakojama apie Vienaragio Mao iš Vienaragių šalies ir devynerių metų mergaitės Lėjos draugystę. Tai istorija, kurioje susitinka du kitokie – vienintelis baltas tarp spalvotų Mao ir klasės draugų atstumta mikčė. Knygelėje kalbama apie svajones, draugystę, emocijas, klaidas, apie gebėjimą mokėti atleisti ir atsiprašyti.
Tiesa, Paulina yra ne tik pradedančioji rašytoja, bet ir tinklaraščio botyriute.lt autorė: „Tai draugų dovana gimtadienio proga. Įteikdami šią dovaną, jie tarsi įteikė man dalelę manęs pačios, kurią reikėjo užpildyti. Po studijų baigimo man labai trūko interpretacijų, juk būtent jose gali klaidžioti po gelmes ir labirintus, jausdama tokį deficitą, pradėjau užrašinėti mintis ir jomis dalintis“.
Dirba tai, ką mokėsi ir tuo mėgaujasi
VU Kauno fakulteto absolventė sako, kad po bakalauro studijų mokėsi „Psichologijos akademijoje“, o šiuo metu dirba ten pat, kur ir pradėjo būdama dar paskutiniame kurse – marketingo srityje: „Ten rašau. Kasdien. Ir daug. Nuo produktų aprašymų iki vidinio įmonės žurnalo ar straipsnių portaluose, baigiant tekstais filmo apie įmonę įgarsinimui. Kūrybos ir žaidimų su žodžiais mano gyvenime tikrai netrūksta“. Paulina prisimena, kad pirmaisiais darbo metais ji turėjo galimybę parašyti įmonės dvidešimtmečiui skirtą istorijos knygą, kurią pasakojo pirmuoju asmeniu ir sako, kad tai buvo labai įdomi patirtis.
Mergina pastebi, kad studijų metu gavo išties daug: „Iš studijų, iš praktikos, kurią sukaupiau studijų metais, atsinešiau tikrai nemažai žinių, darau tai, ką mokiausi ir tuo mėgaujuosi. O rašau tiek darbe, tiek po darbo, tad ir darbas, ir laisvalaikis sukasi aplink tą pačią ašį, bet tai ir esu aš“.
Deimantė Meldaikytė
Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos IV kurso studentė