Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2011 10 21-22

5.

Projekto pabaiga

2011 10 21-22

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Doc. dr. Daiva Aliūkaitė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių filologijos katedra)                    

9.

Projekto partneriai

Renginys organizuotas kartu su Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriumi

10.

Finansavimo šaltinis

Lietuvos mokslo taryba

11.

Projekto biudžetas

5670 Lt

12.

Trumpas projekto aprašymas (Tikslas, uždaviniai)

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus.
Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi tikimasi, kad ši konferencija pirmiausia prisidės prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos. Iki šiol Lietuvoje vykusiose mokslinėse konferencijose sociolingvistinis požiūris į tarmes likdavo mokslinių diskusijų paribiuose. Tikimasi, kad šioje konferencijoje sociolingvistikos paradigmos aspektai funkcionuos kaip konceptualus imperatyvas, skatinantis iš šios paradigmos pozicijų pasižiūrėti į baltų tarmių skaidumą. Tačiau būtina pridurti, kad konferencijoje nesiekiama vienalyčio sociolingvistinės dialektologijos diskurso, taip tikimasi nužymėti sociolingvistinės dialektologijos ribas ir konceptualizuoti santykius su regionine dialektologija, perceptyviąja dialektologija, eksperimentiniais tyrimais ir kt. baltų tarmių tyrimų tradicijomis.



Konferencijos rengėjų siūlomos temos yra diskusinės:.

* sociolingvistinė dialektologija: metodologiniai aspektai;


* sociolingvistinės įžvalgos lietuvių ir latvių tarmių tyrėjų darbuose: retrospekcija;

* baltų tarmių tyrimų perspektyvos: sociolingvistiniai scenarijai;


* paribio tarmių sociolingvistika;

* sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose;


* kognityviosios tarmių charakteristikos;

* kartos ir regioniniai dialektai;


* tarmių nuostatų tyrimai;

* kodų kaita tarmėse;
* ir kt.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas

2011 m. spalio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“.

Konferencija subūrė dialektologus, geolingvistus, sociolingvistus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ (SocDial) TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus.

Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi konferencija prisidėjo prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos.

Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkai iš Daugpilio, Latvijos, Liepojos, Varšuvos universitetų, Lenkijos mokslų akademijos, Lietuvių kalbos instituto, VU Kauno humanitarinio fakulteto. Mokslinio renginio vertę didina tai, kad tarp prelegentų yra lietuvių ir latvių dialektologijos, geolingvistikos mokyklų pagrindiniai atstovai (prof. A.Stafecka, prof. V.Šaudiņa, prof. O.Bušs, prof. D. Mikulėnienė, prof. L.Kalėdienė, prof. K.Garšva).

SocDial mokslinis darbas organizuotas 4 sekcijose. Teminį skaidumą lėmė pranešimų problematika.

1-oje sekcijoje „Geolingvistinė baltų tarmių tyrimų perspektyva“ skaityti pranešimai skirti fundamentinei geolingvistikos problematikai, geolingvistikos paradigminei apbrėžčiai, geolingvistikos sklaidos Lietuvoje perspektyvoms (4 pranešimai).

2-oje sekcijoje „Vizualioji ir tekstynų geolingvistika: problemos ir galimybės“ pranešėjai svarstė tarmių atlasų, tarmių korpusų tradicijas ir perspektyvas XXI a., vertino šnektų metamorfozę sociolingvistinėje perspektyvoje, diskutavo percepcinių žemėlapių teikiamas tarmių interpretacijos galimybes (6 pran.).

3-ios sekcijos „Sociolingvistinių parametrų vertė geolingvistikoje“ pranešimuose vertinti sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose, pristatytas kognityvusis tarmių charakteristikos modelis, analizuoti kalbų vs tarmių kontaktų klausimai, aktualintas sociolingvistinių kintamųjų tarmių tyrimuose klausimas (6 pranešimai).

4-osios sekcijos „Dialektologijos ir sociolingvistikos dialogas: kalbos ir kultūros dėmenys“ pranešimuose gvildenti klausimai išplečia dialektologijos paradigmos problematiką: analizuoti slengo, sociolektų, medialektų sklaidos polinkiai (6 pranešimai).

Paminėtini SocDial pranešimai, žymintys fundamentinę baltų tarmėtyros problematiką ir numatantys baltų geolingvistikos raidos kryptis. Prof. A.Stafeckos poleminis pranešimas dėl latgalių kodo statuso aktualina chrestomatinę dialektologijos problematiką. Kalbos vs dialekto skirtis nepraranda aktualumo ir XXI a. Svarstymai dėl kodo statuso, apimantys įžvalgas ne tik dėl lingvistinių problemų, bet ir dėl subjekto, bendruomenės tapatumo, atitinka kognityviosios dialektologijos užduotis, kurios XXI a. palaipsniui plinta tarmių tyrimuose.

Prof. L.Kalėdienė pranešime konstatuoja, kad dialektologijos tyrimų kryptys ir principai priklauso nuo kalbos kitimo interpretacijų. Siūloma įtaigi trinarė geolingvistikos tipologija. Atskaitos sistema geolingvistiniams požiūriams diferencijuoti, plg. variantų sociolingvistika vs lingvistinė geografija, prelegentei tampa ne tik tyrėjų tikslų sistema, bet ir tam tikri lingvistinių paradigmų filosofiniai pagrindai. Tokios įžvalgos (tarpdisciplininė perspektyva!) konferencijoje žymi, neabejotinai, naują baltų geolingvistikos etapą.

Prof. D. Mikulėnienės pranešime svarstomi tarmių tyrimo XXI a. metodologijos klausimai formuoja vizualiosios geolingvistikos Lietuvoje pagrindus.

Periferinių tarmių tyrimai dar vienas aiškus baltų tarmėtyros duomuo. Prof. K. Garšvos, D. Straupeniece pranešimai parodo regioninės dialektologijos problematiką. Turint omenyje tarmių raidos scenarijus periferiniuose regionuose, pagrįstai atrodo čia taikoma tarmių „konservavimo“ strategija — užrašyti, saugoti kalbinį paveldą. Kita vertus, periferinių tarmių tyrimai nuosekliai pildo kalbų kontaktų sociolingvistikos kryptį Lietuvoje ir Latvijoje.

Paskelbtos konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf

14.

Skelbiama projekto informacija

Skelbiama konferencijos tezės:

http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf

Skelbiama konferencijos nuotraukos: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/socdiale_2011_nuotraukos.pdf

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos