Magistrantūros studijos

Studijuojami dalykai

Karjera

Programos absolventai gali dirbti:

• medijų retorikos specialistu žiniasklaidoje, valstybės ir kultūros įstaigose;
• komunikacijos specialistu valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• redaktoriumi leidyklose ir redakcijose (TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos);
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso turinio kūrėju ir analitiku leidyklose, redakcijose, reklamos agentūrose, socialinėse medijose, viešųjų ryšių, rinkodaros ir komunikacijos skyriuose;
• užsakomosios ir kūrybinės komunikacijos specialistu (įvairių žanrų tekstų kūrėjai);
• mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
• tęsti studijas doktorantūroje. 

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) Baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

2) Baigę profesines bakalauro studijas kolegijoje ir Filologijos pagal kalbą arba Vertimo krypties papildomąsias studijas. Stojantieji, papildomąsias studijas baigę kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi el. būdu pateikti tai įrodančius dokumentus. Gavus dokumentus, VU ISAS bus pažymėtas atitikimas atrankos kriterijams ir stojantysis galės pretenduoti į studijų programą. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M3)/2 + 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M3 – papildomųjų studijų dalykų pažymių vidurkis D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai. Užsienio valstybių piliečiai turi mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu.

*P – papildomi balai. Pridedama po 0,2 balo už kiekvieną respublikinėje mokslinėje (studentų) konferencijoje perskaitytą pranešimą; 0,5 balo už tarptautinėje (studentų) konferencijoje perskaitytą pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus. Pranešimo ir / ar straipsnio tema turi atitikti ketinamos studijuoti programos pobūdį.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

„Jei manęs paklaustų, kaip vienu teiginiu galėčiau apibūdinti studijas Vilniaus universitete, užtikrintai atsakyčiau: Studijos, keičiančios gyvenimą!
Įtraukios studijos formuoja ne tik tavo kaip studento akademinį požiūrį, bet ir suteikia tvirtus pagrindus asmeniniam augimui. Įgytas kritinis mąstymas padeda sąmoningiau vertinti mus supantį informacijos srautą. Tai studijos, kurios nesibaigia auditorijoje – jos trina ribas tarp akademinių tekstų ir kasdienio gyvenimo rėmų.
Viešojo diskurso lingvistikos, medijų retorikos ir komunikacijos programa nuolat skatina matyti plačiau, kelti klausimus ir vengti tik paviršutinio vertinimo – čia mes neriame giliau. Giliau į mus supančią kalbinę aplinką ir į save.
Tai studijos, kurios ugdo atsakingą kalbos vartotoją, suprantantį žodžio galią ir jo poveikį. Programoje išmokstame vertinti kalbą ne tik kaip atsakomybę, bet ir kaip galimybę – paveikti, įkvėpti ir, galiausiai, kurti prasmę.
Dėstytojai kiekvienos paskaitos metu pakviečia į nuotykį, kuriame tavo žinios įgauna gyvastį. Jos keliauja, stebi, mato, bet svarbiausia – turtinasi. Tuomet nebijai suklupti, nes žinai, jog šalia visuomet bus tvirtas dėstytųjų autoritetas ir palaikymas.
Pasileiskite į šį studijų ir ieškojimo nuotykį, nes jame atrasite Save!”

Kornelija Pisankaitė, 2 kurso studentė

„Medijos veikia ne tik išorinę laikyseną, bet ir mūsų vidines nuostatas, dialogą su savimi bei pasauliu. Medija, kaip informacijos perdavimo priemonė, dažnai trina ribą tarp to, kas tikra ir pramanyta, taip glumindama šiuolaikinį žmogų. Dėl šios priežasties itin svarbu perprasti medijų komunikacijos taisykles ir, užuot aklai joms paklusus, išnaudoti savo naudai – kuriant, analizuojant ir vertinant įvairaus pobūdžio tekstus. Manau, – tai įgūdžiai, kuriuos pagrįstai galima laikyti ateities įgūdžiais. Kuo anksčiau juos formuosime – tuo tvirčiau jausimės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Džiugu tai, kad Universitetas žengia koja kojon su gyvenimo pokyčiais ir naujovėmis, tačiau neišsižada savo prigimties, esminio užmojo: į mokslo olimpą kopiantiesiems teikti žinias, skatinti saviešką, sudaryti galimybę keistis idėjomis.”

Viltė Nausėdaitė, studijų programos absolventė

„Intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, įsisąmoninamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos. Medijų retorikos tyrimui pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika.
Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Studijų metu išnagrinėsite kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios, suteiks jums įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti.”

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, studijų programos dėstytoja

Dėstytojų veikla

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė: dalyvavimas VLKK kalbos forume „Kalbos stiliai ir etiketas: ar tinkamai pasirenkame?“

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė: interviu straipsnyje „Kaip keičiasi mūsų kalba ir jos stiliai – ar visada pasirenkame tinkamai?“