„Galima įsidarbinti ir beveik, bet kurioje kitoje IT srityje, kadangi kibernetinės saugos žinios, išmoktos universitete, visada bus vertinamos ir naudingos“, – teigia Mantas Razbadauskas, bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentas. Daugiau apie jo patirtis VU Kauno fakultete skaitykite interviu.
Š. m. birželio 26–30 d. pirmosios pakopos studijų programos Ekonomika ir vadyba studentai Rugilė Benkunskaitė, Gytis Jankauskas, Erikas Kavaliauskas, Titas Repšys ir Ernestas Žiogas kartu su doc. dr. Ilona Kiaušiene ir doc. dr. Ingrida Šarkiūnaite dalyvavo vasaros verslo mokykloje (angl. Smart Skills 4.0: Summer Innovative Business School) Maribore (Slovėnija). Vasaros mokykloje buvo diskutuojama apie šiuolaikinius rinkodaros komunikacijos kanalus, ateities žinių įrankius , verslo modelio inovacijas „Pramonė 4.0“ kontekste, nagrinėjamas „Lunos“ kompanijos atvejis, dalijamasi gerąja patirtimi. Aplinkos nepastovumas, tvarumo iššūkiai ir skaitmenizacijos procesai verčia specialistus domėtis naujovėmis ir plėtoti šiuolaikinius mokymo(si) įgūdžius, todėl vasaros mokykloje studentai ne tik klausė paskaitų, bet ir ugdė skaitmeninius įgūdžius atlikdami praktines užduotis.
Vilniaus universiteto Kauno fakultete lankosi viešnios iš Ukrainos. Nacionalinio maisto technologijų universiteto Tarptautinės ekonomikos skyriaus vedėja prof. dr. Svitlana Gutkevych čia atlieka stažuotę. Jos lydimos studentės pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vasaros studentų mokslinės praktikos projektą. Bendradarbiavimą su Ukrainos akademine bendruomene iniciavusi Kauno fakulteto profesorė Virginija Jurėnienė kuruoja ir šią delegaciją.
„Ukrainiečiai - visų pirma, labai svetingi ir draugiški žmonės, iš kurių visur jaučiau dėmesį, rūpestį ir saugumą. Taip pat įsiminė jų atsakingumas ir iniciatyvumas. Tuo metu man kartais atrodė, kad nėra prasminga skirti tiek laiko ir dėmesio susitikimams. Tačiau dabar tai ypač vertinu, juk tada buvo padėti bičiulystės ir supratimo pamatai,“ – pasakoja V. Jurėnienė apie pirmąjį viziją į Kijevą prieš daugiau nei 11 metų.
Jau seniai iš bendravimo platformų reklamos ir pardavimų tarpininkais tapę socialiniai tinklai vis stipriau įsitvirtintina kaip kasdienės komunikacijos kanalai. Visgi nemažai įmonių ir organizacijų vis dar deramai neįvertina jų socialinės reikšmės, pasiduoda vyraujančioms tendencijoms ar taiko kitiems kanalams skirtą strategiją. Kokias didžiausias klaidas socialinių tinklų rinkodaroje daro prekės ženklai pasakoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. Giedrius Romeika ir doktorantė Viltė Lubytė.
Įtikti – nelygu patikti
„Didžioji klystančiųjų dalis komunikuodami stengiasi patikti ir įtikti visiems, tad ilgainiui tampa „prėski“, pilkoki ir pasimeta tarp konkurentų, niveliuojasi su aplinka“, – aiškina doc. G. Romeika. Pasak jo, reikia įvertinti, kad socialinių tinklų turinys dažniausiai peržiūrimas telefonu, tad matomas labai įvairiame kontekste, įvairiomis aplinkybėmis. Dokt. V. Lubytė pastebi, kad seniau išskirtinai profesionalus komercinis turinys dabar ne retai panašus į socialinių tinklų vartotojų turinį, o tai ne tik leidžia priartėti prie potencialaus kliento aplinkos, bet ir lengvai „paskandina“ žinutę.
Europos Sąjungos kibernetinio saugumo sfera pastaraisiais metais papildyta dviem esminiais reglamentais: ypatingos svarbos subjektų atsparumo (CER) direktyva ir tinklų ir informacinių sistemų (NIS2) direktyva. Dokumentai jau tapo neatskiriama ES kibernetinio saugumo dalimi ir kelia dar aukštesnius reikalavimus dirbantiems specialistams. Direktyvų taikymo specifiką komentuoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas.
„NIS2 direktyva yra daugiausia susijusi su tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo didinimu visoje Europos Sąjungoje. Ši direktyva įpareigoja valstybes nares identifikuoti esminius paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjus bei užtikrinti, kad jie imtųsi priemonių kibernetinio saugumo rizikai valdyti ir praneštų apie svarbius incidentus,“ – aiškina specialistas, – „CER direktyva, iš kitos pusės, yra orientuota į ypatingos svarbos subjektus, tokius kaip kritinių paslaugų teikėjai ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriai. Direktyvoje yra nurodoma, kad šie subjektai turi imtis atsparumą galimoms krizėms ir trikdžiams užtikrinančių priemonių ,“ – sako Š. Grigaliūnas.
