LT

Gruodžio mėnesį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institute vyko 22-asis prof. Vlado Gronsko tarptautinės mokslinės konferencijos seminaras „Science museum leadership in a post-truth society: building science capital“, kurį vedė Suomijos mokslo muziejaus „Heureka“ generalinis direktorius Mikko Myllykoski. Svečias atskleidė, kad mokslas gali suteikti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą.

Idėjoms taisyklių nėra

„Heureka“ parodos buvo surengtos daugiau nei 30 šalių ir beveik 100 skirtingų kultūros vietų. Vieni iš mokslo muziejaus projektų: „Facing Disaster“, leidžiantis praktikuoti atsparumą krizėms ir patirti gamtos jėgą, „Artificial Intelligence – Me, Myself & AI“, supažindinantis su dirbtinio intelekto kūrimo pagrindais, bei „Wild Wild Wood“, demonstruojantis medienos, kaip medžiagos, universalumą.

M. Myllykoski papasakojo, kad mokslo muziejus yra atviras žmonių idėjoms. Štai parodą „Wild Wild Wood“, kuri pelnė Vokietijos tarptautinį dizaino apdovanojimą „Red Dot Design Award“, inicijavo Suomijos aplinkos ministerija, turėjusi programą, skatinančią medienos naudojimą statybose. Netrukus „Heureka“ atliko tyrimą – potencialios auditorijos apklausą apie tai, ką visuomenė žino apie medienos panaudojimą. Apklaustieji žinojo, kad iš medienos galima pastatyti vasarnamį, tačiau neįsivaizdavo, jog šią medžiagą galima panaudoti statant dangoraižį. Tyrimas parodė, kad mokslo muziejus turi ką papasakoti ir kuo nustebinti žmones. „Heureka“ kasmet pristato po naują projektą, o parengti vieną parodą įprastai užtrunka 3 metus.

Svečias prisiminė ir 9-metį kolegos sūnų, kuris pasiūlė surengti parodą apie kasyklas. „Heureka“ darbuotojai apsvarstė vaiko idėją ir nusprendė, kad žmonės nesilanko kasyklose, todėl paroda jiems gali būti įdomi.

Tūkstančiai moksleivių ketvirtadienį plūdo į Kauno „Žalgirio“ areną, kurioje vyko jau 20-oji „Aukštųjų mokyklų mugė 2023“. Po didžiausios šalies arenos stogu abiturientams ir jaunesnių klasių mokiniams prisistatė visos Lietuvos aukštosios mokyklos, regiono profesinio mokymo įstaigos. Visą dieną trukusiame renginyje kartu su Vilniaus universiteto fakultetais savo studijų programas pristatė ir VU KnF atstovai.

Mugėje moksleiviai galėjo gyvai pabendrauti su fakulteto dėstytojais bei jau studijuojančiais studentais ir susidaryti įspūdį, kokios laukia galimybės pasirinkus vieną ar kitą studijų programą. Studentų atstovybės nariai inovacijų alėjoje kvietė jaunuolius nusifotografuoti Kauno fakulteto fotobūdelėje ir prisiminimui parsivežti momentinę nuotrauką bei laimėti fakulteto atributikos dalijantis socialiniuose tinkluose.

Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys skaitė pranešimą „Kibernetinis saugumas. Kas tai?“ ir pristatė vasario pabaigoje vyksiantį kibernetinio saugumo renginį „VU CYBERTHON 2023“, kuriame kviečiami dalyvauti ir moksleiviai.

VU KnF dėstytojai su moksleiviais bendrauja ištisus metus. Jau vien paskutinę sausio savaitę numatyti du susitikimai fakultete. Kauno Maironio gimnazijos moksleiviams bus surengti užsiėmimai „Fišingas, Cyberfish projektas“ besidomintiems informatikos mokslais ir „Paklausa ir pasiūla ekonomikoje ir versle. Ar dar tai svarbu?“ besidomintiems socialiniais mokslais. Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai turės Audiovizualinio vertimo paskaitą ir ekskursiją po istorinius fakulteto pastatus. Taip pat Senosios gimnazijos (Palanga), „Varpo“ gimnazijos (Klaipėda) lankymas kartu su kitų VU fakultetų atstovais.

Nuo 2023 m. rudens semestro Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) pradedama vykdyti atnaujinta bakalauro studijų programa Finansų analitika. Finansų rinka – dinamiška, šioje srityje generuojamas milžiniškas kiekis duomenų, todėl finansų technologijas įvaldžiusių finansų specialistų poreikis – didelis. Studijų programa apima naujausių skaitmeninių technologijų taikymą finansų ir apskaitos srityse, todėl programos absolventai įgyja konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Kokie įgūdžiai reikalingi Finansų analitikos studentams ir kaip jie ugdomi studijų metu pasakoja studijų programos komiteto pirmininkas ir dėstytojas doc. dr. Mantas Valukonis.

Naujuosius metus pradedame džiugiomis naujienomis ir skubame pranešti, kad startuoja nauja Audiovizualinio vertimo bakalauro studijų programos specializacija Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas. Naujoji specializacija bus pristatyta Kaune ir Vilniuje vykstančiose studijų mugėse, o jos įgyvendinimas pradedamas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

Kodėl pasirinkta būtent tokia specializacijos kryptis?

Nors specializacija yra nauja ir neturinti analogų kitose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, jos idėją brandinome palaipsniui. Nuo pat Audiovizualinio vertimo bakalauro programos įgyvendinimo pradžios buvo skiriama dėmesio audiovizualinio vertimo būdams, kurie ugdo tiek patį prieinamumo suvokimą, tiek praktinius audiovizualinių kūrinių pritaikomumo įvairioms tikslinėms auditorijoms įgūdžius. Užsimezgęs glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos audiosensorine biblioteka ir Lietuvos kurčiųjų draugija tik patvirtino, kad Garsinio vaizdavimo neregiams ir silpnaregiams bei Subtitravimo kurtiesiems ir neprigirdintiems moduliai yra itin reikalingi, o studentų bei programos dėstytojų parengti prieinami produktai kokybiški ir teigiamai vertinami tikslinių auditorijų. Programą papildė ir jau kelis metus sėkmingai vykdomas Audiovizualinio vertimo projektas, kurio paskaitose studentai mokosi, kaip patiems kurti audiovizualinius produktus apie prieinamumą galvojant dar kūrybos procese. Praėjusiais metais startavo doc. dr. Jurgitos Astrauskienės ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento bei Vilniaus universiteto partnerystės docento Kęstučio Vaišnoro parengtas bendrųjų universitetinių studijų modulis „Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra“. Taigi nauja specializacija Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas – natūralaus, nuoseklaus ir kruopštaus kolegų darbo, vaisingų diskusijų ir nuolatinio VU KnF administracijos palaikymo bei paskatinimo rezultatas.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete realizuojama tarpdalykinė studijų programa Lietuvių filologija ir reklama plečia studentų kompetencijų lauką, todėl nuo 2023 m. rudens semestro VU Kauno fakultete (KnF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programos specializacija Lietuvių filologija ir reklama: kūrybiškumo ir skaitmeninės retorikos studijos. Ankstesniais metais sėkmingai startavusi specializacija Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara patvirtino, kad šiuolaikinėje viešojoje erdvėje ypač svarbus gebėjimas kurti paveikų turinį ir išmanyti jo sklaidos ypatumus. Naujoji specializacija Lietuvių filologija ir reklama: kūrybiškumo ir skaitmeninės retorikos studijos orientuota į retorinių kompetencijų ugdymą – įtaigią ir efektyvią komunikaciją.  

Kadangi skaitmeninės medijos ir socialiniai tinklai šiuo metu yra dominuojantys komunikacijos kanalai, specializacijos dėmesio centre – skaitmeninė retorika. Programa skirta lavinti kūrybinio mąstymo įgūdžius, gebėjimus (de)konstruoti informacinę teksto struktūrą, perprasti paveikaus diskurso organizavimo principus, verbalinius ir vizualiuosius kodus.

Nauja specializacija apima ne tik pagrindinėje programoje dėstomus literatūros, kalbotyros, reklamos segmentus, bet ir skaitmeninės retorikos, kūrybiškumo teorines ir taikomąsias studijas. Siekiama parengti darbo rinkos poreikius atitinkančius profesionalus, suvokiančius būtinąsias retorinio poveikio sąlygas – veiksmingo skaitmeninio turinio kūrimo ypatumus. Studentams paskaitas skaitys ne tik kvalifikuoti Universiteto dėstytojai, bet ir vertingos patirties turintys skaitmeninio turinio kūrėjai, kritikai, rinkodaros specialistai. Studijuojantiems sudaromos dalinių studijų ir praktikos galimybės užsienio šalyse pagal ERASMUS+ ar kitas programas. Studijų programa turi išplėtotą socialinių partnerysčių ir praktikos institucijų tinklą, apimantį rinkodaros, ryšių su visuomene, komunikacijos, žiniasklaidos, leidybos, kultūros ir kt. sritis ir siūlantį praktikos veiklų įvairovę.