Aktualijos

Šią savaitę šešiuose Lietuvos miestuose startuojančiam kasmetiniam Europos šalių kino forumui „Scanorama“ talkino ir magistrantūros studijų programos Audiovizualinis vertimas studentės Iveta Valeišaitė ir Kotryna Šabūnaitė. Jubiliejiniam kino festivaliui merginos išvertė ir subtitravo Švedijos kino klasika tapusį 2021 m. sukurtą kino filmą „Emigrantai“ (šved. Utvandrarna).

Dėstytojos doc. dr. Aistės Vitkūnės-Bajorinienės iniciatyva, susisiekus su „Scanoramos“ organizatoriais, buvo nuspręsta įtraukti šio filmo vertimą bei subtitravimą į Audiovizualinio vertimo iš švedų kalbos kurso programą. Dėstytojos nuomone, kuo daugiau kurso metu bus atliekamų darbų, turinčių realią pritaikomąją vertę, tuo prasmingesnis bus pats studijų procesas.

2,5 val. trukmės filmo vertimui ir subtitrų parengimui buvo skirtas mėnuo laiko, tad teko intensyviai dirbti, tarpusavyje derinant vertimo niuansus. Kebliausia buvo nuspręsti, kaip reikėtų versti vietovardžius bei vardus ir pravardes, taip pat transformuotas sparnuotąsias frazes. Kūrybinis ir techninis procesas pareikalavo gerų laiko planavimo gebėjimų, kruopštumo, leido pagilinti švedų kalbos žinias ir patobulinti subtitravimo įgūdžius. Vien žinojimas, kad vertimas bus demonstruojamas artėjančiame festivalyje, leido pajusti atsakomybę, garbingai reprezentuojant universiteto vardą.

Skandinavijos šalių filmai ir toliau užima svarią vietą šio tarptautinio renginio programoje. 2021 m. sukurta švedų drama „Emigrantai“ (šved. Utvandrarna) – tai garsios švedų rašytojo Vilhelmo Mobergo keturių romanų serijos ekranizacija, kurioje vaidina aktoriai Lisa Carlehed, Gustafas Skarsgårdas, Tove Lo, Lena Strömdahl, Sofia Helin ir kiti. Filmo siužeto centre – istorinė XIX a. vid. – XX a. pr. emigracijos iš Švedijos į JAV banga. Filme vaizduojama Nilsonų šeimos istorija, jiems bėgant nuo bado ir skurdo tuometinėje Švedijoje į JAV. Filme paliečiamos religijos, tautinio identiteto, namų, prisitaikymo gyvenimui naujame krašte ir kitos temos. Šis filmas pelnė pagrindinį apdovanojimą už vizualius efektus prestižiniuose Švedijos filmų apdovanojimuose Guldbaggen („Auksinis vabalas“) 2022 m.

„Ne pelno siekianti tarptautinio mobilumo organizacija „Extramus“, įsikūrusi Terranova Da Sibari miestelyje Italijos pietuose Kalabrijos regione, priima aukštųjų mokyklų studentus atlikti Erasmus+ praktiką“, – džiugiomis žiniomis dalijasi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė Livija Grikietis.

Lapkričio 2–4 dienomis tarptautinių ryšių koordinatorė Livija Grikietis ir studijų administratorė Vaidilutė Kaminskienė viešėjo Italijoje ir susipažino su minėtos organizacijos darbuotojais bei sužinojo apie studentų atliekamą praktiką Kalabrijoje.

Pasak L. Grikietis, „Extramus“ organizacijoje studentai įtraukiami į realius projektus (tame tarpe ir į Europos Sąjungos finansuojamus tarptautinius projektus). Studentams suteikiamos pareigos, atitinkančios studijų kryptį ir įgytas kompetencijas. Siekdami praktikos tikslų, studentai turi galimybę pritaikyti teorines žinias, o dirbdami nedidelėse grupėse daugiakultūrėje aplinkoje studentai įgyja komandinio darbo, bendravimo, kritinio mąstymo įgūdžių. Praktikos metu studentams skiriamas mentorius, kuris padeda spręsti problemas ir atsako į klausimus, dėl to praktikantai lengviau prisitaiko prie darbo aplinkos.

Lapkričio 11, 16 ir 18 dienomis Kauno fakultete vyks profesoriaus dr. Rimo Vaišnio paskaitos bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentams. Paskaitos vyks anglų kalba.

Paskaitos:

• Lapkričio 11 d. 12 val. paskaita „Tradicinė kompiuterių fizika“. Paskaita vyks XIII kompiuterių klasėje, prof. dr. Audriaus Lopatos užsiėmimų metu.
• Lapkričio 16 d. 12 val. paskaita „Programavimas ir virtualių sistemų kūrimas“. Paskaita vyks XIII kompiuterių klasėje, prof. dr. Dalios Krikščiūnienės užsiėmimų metu.
• Lapkričio 18 d. 12 val. paskaita „Ateities kompiuterinės sistemos: dirbtinis intelektas ir kvantiniai skaičiavimai“. Paskaita vyks XIII kompiuterių klasėje,  prof. dr. Audriaus Lopatos užsiėmimų metu.

2022 m. spalio 28 d., 15:00 val., pasibaigė nustatytas pretendentų į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto (toliau – VU KnF KLVSI) direktoriaus(-ės) pareigas dokumentų pateikimo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto rinkimų komisijai (toliau – VU KnF rinkimų komisija) terminas.

VU KnF rinkimų komisija gavo tik vieno pretendento dokumentus, kuriuos išnagrinėjusi nustatė, jog pretendentas pateikė visus konkursui būtinus dokumentus ir atitinka konkurso reikalavimus.

VU KnF rinkimų komisija registruoja kandidate į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorės pareigas prof. dr. Danguolę Satkauskaitę.

Kandidatės prof. dr. Danguolės Satkauskaitės veiklos programos pristatymas VU KnF KLVSI darbuotojams ir visai KnF bendruomenei vyks 2022 m. lapkričio 17 d. (ketvirtadienį), 11:15 val., XVI auditorijoje (Muitinės g. 14, Kaunas).

Kandidatės D. Satkauskaitės veiklos programa

VU KnF KLVSI direktoriaus rinkimai vyks 2022 m. gruodžio 7 d., 9:00–17:00 val., VU KnF dekanate (1.1.01 kab., Muitinės g. 8, Kaunas); 

išankstinis balsavimas vyks 2022 m. gruodžio 5 d., 9:00–17:00 val., VU KnF dekanate (1.1.01 kab., Muitinės g. 8, Kaunas).

VU KnF KLVSI rinkėjų sąrašas

Kauno fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia profesoriaus Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Dvidešimtasis seminaras „Dviejų rūšių: Homo sapiens ir Compu sapiens ekologija bei evoliucija“ vyks 2022 m. lapkričio 10 d. 13 val. VeGa auditorijoje ir Microsoft Teams platformoje: https://bit.ly/3UvQ68Y.

Dr. Rimas Vaišnys yra Jeilio universiteto (Yale University) profesorius emeritas, dirbantis Elektros inžinerijos ir Ekologijos bei evoliucinės biologijos katedrose.

Seminare bus aptarta, kaip būtų galima apibūdinti dvi rūšis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo esančios nepanašūs organizmai, ir kaip įvertinti jų sąveikas bei šių sąveikų pasekmes. Svarstymai reikalauja apjungti energetinius procesus, informacijos teoriją ir inžinerinius sumetimus, vedančius į ilgo laikotarpio rezultatą (42).

Organizatorių vardu:

Prof. habil. dr. Remigijus Čiegis