Aktualijos

Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Vilniaus universiteto Kauno fakultete surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2025 metais Kauno fakultetas įsitraukė į Metų žodžio ir posakio rinkimus. Fakulteto bendruomenė siūlė žodžius ir posakius, geriausiai atspindinčius 2025 metų gyvenimo aktualijas ir nuotaikas, taikliausiai nusakančius šiems metams būdingus reiškinius ir įvykius. Metų žodžiu galėjo tapti bendruomenei aktualus žodis, sukurtas naujadaras, naują reikšmę įgavęs seniai vartojamas žodis, kurios nors srities terminas, o metų posakiu – kam nors išsprūdusi taikli frazė, vaizdingasis posakis, patarlė, rašytojo citata ar jų perdirbiniai. Pasiūlyti žodžiai ir posakiai atspindi 2025 metų Kauno fakulteto bendruomenės kasdienybę ir Lietuvos kultūrinį, akademinį bei visuomeninį kontekstą.

Žodžių ir posakių sąraše minimi nacionalinės reikšmės vardai ir reiškiniai, pvz., ČIURLIONIS, DIRBTINIS INTELEKTAS, su protestais susiję posakiai. Pavyzdžiui, frazė DAR NE ČIURLIONIS, siejama su reikšme „paprastas žmogus, kuris dar nėra tiek iškilus, kiek Čiurlionis“, įgavo jėgą ir pastiprino kultūros bendruomenės susitelkimą. Žiniasklaidoje pavartotas žodis UŽLAISVAŽODININKAS suprantamas kaip už laisvą žodį kovojantis visuomeninės atstovas. Įdomu, kad 2025 metų gruodžio 12 dieną šis naujadaras įtrauktas į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir aiškinamas taip: „2025 m. gruodžio 10 d. prie Seimo vykusio ir vėliau besitęsusio kultūrininkų ir žurnalistų protesto prieš kėsinimąsi į žiniasklaidos laisvę, su šūkiais „Už laisvą žodį“, „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ dalyvis“. Posakiai – PRIE AUŠROS – DAUGIAU TAMSOS, IŠLIKS KULTŪRA – IŠLIKS LIETUVA! – siejami su kultūros protestu.

Taip pat esama studentų ir fakulteto dėstytojų kalbai būdingų žaismingų ar ironiškų žodžių ir frazių. Pavyzdžiui, tarp jaunimo 2025 metais išpopuliarėjęs, konkrečios reikšmės neturintis slengo posakis šeši septyni (angl. six-seven), siejamas su Filadelfijos reperio Skrilla populiaria daina „Doot Doot (6 7). „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ nurodoma, kad „jaustuko funkcijas atliekantis jaunimo (alfa kartos) subkultūrose kartu su specifiniu gestu plintantis migloto turinio žaismingas pasakymas“ vartojamas „patvirtinimui arba neapsisprendimui reikšti“. Kitas pasiūlytas žodis PEZALAI suprantamas kaip pertekliniai, tik iš dalies konstruktyvūs aprašai, tuščios žodžių kombinacijos, siekiant atitikti visus reguliavimo reikalavimus. Šis žodis yra įtrauktas į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną, tik kol kas neaprašytas. Frazės ANOT ARISTOTELIO arba ARISTOTELIS LIETUVOJE įtrauktos į sąrašą kaip itin dažnai nuskambančios net kelių dėstytojų paskaitose. Pavyzdžiui, posakis ARISTOTELIS LIETUVOJE yra pamėgtas dėstytojos doc. dr. Skirmantės Biržietienės, kuriuo ji pradeda palyginimą, kai nori kokią nors Aristotelio idėją palyginti su lietuvių autoriumi ar kūrėju. Kita frazė OVERSIZE DYDŽIO DŽIAUGSMAS fakulteto dekano pasakyta šventiniu laikotarpiu tarptautinei auditorijai. Kauno fakulteto bendruomenės pasiūlytas žodžių ir posakių sąrašas rodo, kad bendruomenė yra kūrybiška, puoselėja akademinę kultūrą, pastebi tiek fakulteto, tiek šalies aktualijas.

Metų ženklui išrinkti buvo sudaryta rinkimų komisija iš VU Kauno fakulteto lituanistų ir Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyriaus narių. Komisiją sudarė doc. dr. Dovilė Vengalienė, doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė, doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Rita Baranauskienė. Diskusijoje kilo klausimų, ką rinkti – Lietuvos visuomenei reikšmingą ar fakulteto kasdienybę atspindintį žodį bei posakį. Nuspręsta orientuotis į Kauno fakulteto akademinei bendruomenei artimus 2025 žodžius ir frazes. Komisija, vadovaudamasi renginio šūkiu – Metų žodis – metų ženklas! – 2025 metų Kauno fakulteto Metų žodžiu išrinko žodį ČIURLIONIS – simbolį, jungiantį nacionalinę kultūrą ir šiais metais minėtas 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines. Metų posakiu paskelbė  ANOT ARISTOTELIO – gyvą, atpažįstamą ir bendruomenėje prigijusią akademinės kasdienybės frazę, atspindinčią studijas, dėstytojų retoriką ir studentišką humorą.

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus surengė Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyrius ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lituanistai. Organizatoriai netrukus pakvies siūlyti žodžius ir posakius, vertus dalyvauti 2026-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose.

2026 m. vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, paskyrė 2025 metų premijas konkurso nugalėtojams ir pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Tarp įvertintųjų – ir keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje LMA pagyrimo raštas bus įteiktas dr. Jonui Baniui (Fizikos fakultetas, FF) už mokslinį darbą „Mikrolazeriais pagrįsti parametriniai šviesos šaltiniai: derinamų subnanosekundinių impulsų link“.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dviem VU mokslininkams – dr. Andriui Žučenkai (Medicinos fakultetas, MF) už mokslinį darbą „Inovatyvus ir biožymenimis grįstas ūminės mieloleukemijos gydymas Lietuvoje“ ir dr. Andriui Sakalauskui (Gyvybės mokslų centras) už mokslinį darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“. Pagyrimo raštas taip pat bus įteiktas dr. Justinai Račaitei (MF) už mokslinį darbą „Paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, emocinių ir elgesio sunkumų vertinimas naudojant ASEBA metodiką“.

LMA vardinė Adolfo Jucio (teorinės fizikos) premija paskirta prof. Dariui Abramavičiui (FF) už mokslinį darbą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“.

LMA kartu su Jaunąja akademija taip pat paskelbė 2025 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijos skirtos VU studentams: magistrantui Vidui Krušinskui (Teisės fakultetas) už darbą apie nepilnamečių baudžiamąją justiciją Lietuvoje, magistrei Viltei Stukaitei (Filologijos fakultetas, FlF) už tyrimą apie Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultą LDK unitų Bažnyčioje, magistrei Eglei Navickaitei (Kauno fakultetas) už darbą apie oralumo ir rašto struktūrų sąveiką, bei vientisųjų studijų studentei Gabijai Beglecovaitei (TF) už tyrimą apie Europos Sąjungos sankcijų ir investuotojų apsaugos santykį.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premijos skirtos magistrui Domantui Burbai (FF) už darbą apie dvimates topologines tamsiąsias būsenas gardelėse ir magistrantui Rokui Lemežiui (FF) už kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premija skirta magistrei Elzei Buslavičiūtei (Chemijos ir geomokslų fakultetas) už pelkių vandens lygio svyravimų stebėsenos optimizavimą naudojant SAR palydovinius duomenis.

Technikos mokslų skyriuje pagyrimo raštas bus įteiktas magistrui Aristidui Lukui Končiui (Kauno fakultetas) už mokslo darbą apie finansinių dokumentų transformacijų autentiškumo tikrinimo prototipą.

Konkurso nugalėtojams premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime 2026 m. balandžio mėnesį.

Vasario 27 d. 17.30 val. Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.) vyks renginys „Motiejus Valančius Lietuvos istorijoje ir literatūroje“, skirtas žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, aktyvaus visuomenininko Motiejaus Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms paminėti.

M. Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. (simbolinis sutapimas pagal senąjį Julijaus kalendorių – vasario 16 d.). Valančiaus veikli plačių užmojų asmenybė, palikusi turtingą rašytinį palikimą, yra intriguojantis XIX a. vidurio laikmečio dvasios atspindys, į kurį žvelgdami galime geriau suprasti to meto žmonių polinkius ir laikmetį, kai formavosi moderni lietuvių tauta. Renginio lektoriai – istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir literatūrologė doc. dr. Eglė Keturakienė – skaitys pranešimus ir kvies iš skirtingų perspektyvų patyrinėti M. Valančiaus įvaizdžius istorikų darbuose, literatūros kūriniuose ir geriau suprasti „didžiojo žemaičio“ fenomeną.

𝐏𝐫𝐨𝐟. 𝐝𝐫. 𝐄𝐠𝐢𝐝𝐢𝐣𝐮𝐬 𝐀𝐥𝐞𝐤𝐬𝐚𝐧𝐝𝐫𝐚𝐯𝐢𝐜̌𝐢𝐮𝐬 „𝐌𝐨𝐭𝐢𝐞𝐣𝐚𝐮𝐬 𝐕𝐚𝐥𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐚𝐮𝐬 𝐩𝐫𝐨𝐟𝐢𝐥𝐢𝐬: 𝐧𝐮𝐨 𝐕𝐚𝐜𝐥𝐨𝐯𝐨 𝐁𝐢𝐫𝐳̌𝐢𝐬̌𝐤𝐨𝐬 𝐯𝐞𝐫𝐬𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐢𝐤𝐢 𝐕𝐲𝐭𝐚𝐮𝐭𝐨 𝐌𝐞𝐫𝐤𝐢𝐨 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐤𝐨𝐣𝐢𝐦𝐨“
M. Valančiaus biografiją skirtingomis spalvomis nušvietė ne vienas iškilus tyrinėtojas. Gyvą, vaizdingą ir herojišką jo paveikslą kūrė Vaclovas Biržiška, matydamas M. Valančių kaip XIX a. centrinę figūrą – modernų ir sąmoningą tautos vedlį, prisidėjusį prie kultūrino ir moralinio pakilimo per raštiją, lietuvių kalbos rėmimą, švietimo ir blaivybės sąjūdžio veiklas. Vytautas Merkys M. Valančių matė, kaip istorinio proceso dalyvį – reikšmingą, bet kartu veikiamą to meto padiktuotų aplinkybių. Jis vertinamas kaip talentingas strategas, gebėjęs pasinaudoti legaliais ir slaptais metodais laviruojant painiuose santykiuose su rusų administracija. V. Merkio pasakojime Valančius pastatomas tarp katalikiškojo universalizmo ir lietuviškojo tautiškumo. Apie Kaune gyvenusį ir miesto katedroje amžinam poilsiui atgulusį žemaičių vyskupą ir jo vaizdinius istorikų darbuose bus kalbama susitikime su istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi.

𝐃𝐨𝐜. 𝐝𝐫. 𝐄𝐠𝐥𝐞̇ 𝐊𝐞𝐭𝐮𝐫𝐚𝐤𝐢𝐞𝐧𝐞̇ „𝐌𝐨𝐭𝐢𝐞𝐣𝐮𝐬 𝐕𝐚𝐥𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐮𝐬 𝐢𝐫 𝐉𝐮𝐨𝐳𝐨 𝐉𝐚𝐬𝐚𝐢𝐜̌𝐢𝐨 𝐢𝐬𝐭𝐨𝐫𝐢𝐧𝐢𝐬-𝐛𝐢𝐨𝐠𝐫𝐚𝐟𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐫𝐨𝐦𝐚𝐧𝐚𝐬 „𝐆𝐚𝐧𝐲𝐭𝐨𝐣𝐚𝐬“
Literatūrologės pranešime prisiminsime Juozo Jasaičio istorinį romaną „Ganytojas“, kuris tapo literatūriniu paminklu XIX amžiaus vidurio iškiliai vyskupo, rašytojo ir politiko Motiejaus Valančiaus asmenybei, jo kultūrinei ir diplomatinei veiklai įamžinti. Sukurtas kaip pagrindinio veikėjo atminties pasakojimas, šis istorinis romanas grindžiamas realiais M. Valančiaus gyvenimo ir daugiabriaunės kultūrinės bei politinės veiklos faktais, autentiškos kūrybos intarpais („Žemaičių vyskupystės“ prakalba, „Ganytojiški laiškai“). Už šį romaną autorius yra laimėjęs JAV „Lietuvių balso“ konkurso II vietą 2004.

Renginį organizuoja Ąžuolyno biblioteka kartu su Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyriumi.
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

𝐊𝐯𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐢̨ 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐢̨ 𝐫𝐞𝐠𝐢𝐬𝐭𝐫𝐮𝐨𝐭𝐢𝐬 𝐭𝐞𝐥𝐞𝐟𝐨𝐧𝐮 +𝟑𝟕𝟎 𝟑𝟕 𝟑𝟐𝟒 𝟑𝟎𝟗 𝐚𝐫𝐛𝐚 𝐩𝐚𝐬𝐩𝐚𝐮𝐝𝐮𝐬 𝐬̌𝐢𝐚̨ 𝐧𝐮𝐨𝐫𝐨𝐝𝐚̨: https://forms.gle/Doqfmny2foimXPa69

Mieli fakulteto bendruomenės nariai,

tęsdami praėjusių metų tradiciją, sulaukusią gausaus smaguriautojų būrio, šiemet, pasiilgę pavasario, kviečiame į Užgavėnių vaišes!

Linksmybės vyks vasario 17 d. (antradienį).

Nuo 11.15 val. pertraukų metu studentų laisvalaikio erdvėje (III korpuso rūsyje) vyks blynų kepimo savitarna ir ragautuvės, kurios tęsis tol, kol pasibaigs blynai.

Užgavėnių nuotaiką, kviesdami pavasarį, kurs ir fakulteto „Uosintos“ folkloro ansamblio nariai.

O norinčius pratęsti linksmybes 18.00 val. kviečiami į Tarybos menėje vyksiančią Užgavėnių vakaronę „Žiemos varymo linksmybės“, kurią organizuos folkloro ansamblis „Uosinta“.

Atvykusių su Užgavėnių kaukėmis lauks prizai!

Švęskime kartu ir sotūs triukšmingai išvarykime žiemą!